N. Poklonskaja: išdavusi, bet nepritapusi

Natalija Poklonskaja nebuvo pagrindinis žmogus, padėjęs 2014-aisiais Kremliaus siųstiems "žaliems žmogeliukams" okupuoti Krymą. Veikiau kolaborantų iškilimo ir nuosmukio simboliu.

Prokurorė Niaša

Skaistus veidas, verksmingas didelių žydrų akių žvilgsnis, suspaustos lūpos, kiek susivėlę pusilgiai šviesūs plaukai, prokurorės uniforma – miniatiūrinės figūros moteris atrodė tarsi nulieta populiariosios japonų mangos kultūros herojė. Ja N.Poklonskaja ir tapo 2014-ųjų pavasarį, kai iš paprastos Ukrainos prokurorės virto viena pagrindinių Kremliaus kolaborančių Kryme ir sulaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio.

Ironiška, tačiau ir pačios N.Poklonskajos likimas ima vis labiau panašėti į mangos herojų gyvenimą. Keistas noras kovoti su įsivaizduojamu chaosu (taip ji vadino 2014-ųjų įvykius Maidane), priimant skubotus sprendimus (kolaboracija su Krymo okupantais), peržengiant realybę nuo paralelinio pasaulio skiriančią ribą (bandymai vienu metu būti ir Rusijos politinės sistemos dalimi, ir nepaklūsti jos diktatui).

Stačia galva puolusi į okupantų glėbį N. Poklonskaja netrukus ėmė sparčiai kopti karjeros laiptais, kurie netrukus buvo aptaškyti krauju. Deja, tai ne metafora.

N.Poklonskaja gimė 1980 m. kovo 18 d. Luhansko srityje kolūkiečių šeimoje. Po studijų dirbo prokuratūroje Simferopolyje. Per 2014 m. įvykius Maidane N.Poklonskaja pateikė atsistatydinimo pareiškimą, taip protestuodama prieš esą iš užsienio rengiamą perversmą.

Rusijai okupavus Krymą, kai tarp vietos prokurorų neatsirado norinčių kolaboruoti su okupantais, sėkmė nusišypsojo N.Poklonskajai. Vos paskirta Krymo generaline prokurore, ji iškart tapo garsenybe.

2014 m. kovo 11 d. spaudos konferencijos, kurioje N.Poklonskaja it egzaminuojama studentė drebančiu balsu prisistatė jau kaip pagrindinė teisingumo okupuotame pusiasalyje prievaizdė, vaizdo įrašas tapo hitu: "YouTube" platformoje jį per keletą dienų peržiūrėjo daugiau nei 1,3 mln. žmonių. Pakako vienam jų iš Japonijos pasidalyti šiuo įrašu savo tviterio paskyroje, ir per kelias dienas animė, mangos mėgėjų platformas užkariavo japonų, kinų, Pietų korėjiečių piešti N.Poklonskajos portretai.

Prokurorės antrininkei buvo suteiktas Niašos vardas – aliuzija į japonišką skiemenį "nya", reiškiantį katės miaukimą. Vėliau internautojai jos vardą pailgino iki Niaš-Miaš. Nors iš pradžių ir krimtosi, ilgainiui N.Poklonskaja su tokiu įvaizdžiu susitaikė ir net ketino užregistruoti prekės ženklą "Niaš-miaš" neva Kryme pagamintai produkcijai populiarinti.

Okupantų priemonė

Vargu ar buvo labiau tinkamas žmogus, kurį Kremliaus viešųjų ryšių specialistai galėjo paversti vadinamojo Krymo pavasario simboliu. Stačia galva puolusi į okupantų glėbį N.Poklonskaja netrukus ėmė sparčiai kopti karjeros laiptais, kurie netrukus buvo aptaškyti krauju. Deja, tai ne metafora.

Nors, prisimindama savo karjerą prokuratūroje, N.Poklonskaja noriai kalba apie savo darbą dar iki 2014 m., vaidmenį kovojant su organizuotu nusikalstamumu, išaiškinant garsiąją grupuotę "Bašmaki", būtent ji inicijavo Krymo totorių tautos medžliso uždraudimą, paskelbė apie baudžiamosios bylos iškėlimą jos vadovui Mustafai Džemilevui ir dar keliems lyderiams.

Pirmaisiais Krymo okupacijos metais vietos prokuratūra dirbo išvien su vietos administracija. Baudžiamąsias bylas prieš pareigūnus inicijuodavo vietinis FSB padalinys, o menkiausią Maskvos statytinio Sergejaus Aksionovo pastebėjimą laikė ženklu inicijuoti patikrinimą. N.Poklonskajai tenka atsakomybė už represijas, kurių imtasi prieš okupacijai nepritarusius vietos gyventojus. Ji sankcionavo ir terorizmu apkaltinto režisieriaus Oleho Sencovo areštą.

Susigadino karjerą

Kryme N.Poklonskaja neužsibuvo. 2016 m. paskubomis, su tuomet "Vieningajai Rusijai" vadovavusio Dmitrijaus Madvedevo protekcija, ji buvo įtraukta į kandidatų sąrašą ir galiausiai išrinkta į Valstybės Dūmą. Joje buvo paskirta vadovauti deputatų savikontrolės komitetui.

Kaip parlamentarė, N.Poklonskaja nepasižymėjo aktyvumu – iš prokurorės taip ir netapo politike, nepritapo intrigų apraizgytose federalinės politikos džiunglėse. Tačiau tyliai lindėti šešėlyje irgi nenorėjo. Kovos su korupcija fondui atskleidus D.Medvedevo praturtėjimo schemas, o "Transparency International" tyrėjams demaskavus korumpuotą Maskvos valdžios veiklą, ji užsiundė ant šių organizacijų prokuratūrą.

2016 m. pasipiktinusi filme "Matilda" atskleidžiama caro Nikolajaus II intymių santykių su balerina istorija, monarchijos grąžinimui pritarianti N.Poklonskaja stojo į atvirą karą su juostos kūrėjais. Iš viso per dvejus metus įvairioms institucijoms pateikė keliasdešimt skundų dėl "Matildos", tarp jų – prašymą patikrinti, ar teisėtai išleistos biudžeto lėšos šio filmo gamybai.

Beje, paskutinį Rusijos carą N.Poklonskaja akivaizdžiai garbina: nešina ikonos stiliumi nutapytu Nikolajaus II portretu ji sykį dalyvavo Rusijos pergalei Antrajame pasauliniame kare skirtose "Nemirtingojo pulko" eitynėse.

N.Poklonskajos aktyvumas apogėjų pasiekė 2018-aisiais, kai ji drįso nepalaikyti "Vieningosios Rusijos" siūlomos pensijų reformos. Reformai Niašos balsas nepadarė įtakos, tačiau politinei karjerai – taip. Ji neteko komiteto pirmininkės posto, net buvo verčiama atsisakyti mandato. Manoma, kad būtent dėl šio akibrokšto vėliau jai nebuvo leista siekti naujos kadencijos.

Karjera: net ir įtraukta į Rusijos politiką, politike N.Poklonskaja netapo. Šiandien ji – vėl prokuratūroje./Wikipedios nuotr.

Turi įtakingą globėją?

Iš Rusijos pasitraukę ekspertai, gerai žinantys šalies politinę virtuvę, neabejoja: N.Poklonskaja turi gerą užtarėją ar net kelis. Tikėtina, kad apie savo asmeninį gyvenimą nenoriai kalbančią, oficialiai dažniau vienišą nei turinčią partnerį, globoja koks aukštas pareigas užimantis FSB pareigūnas. Kitaip esą neįmanoma paaiškinti jai suteiktą veiksmų ir žodžio laisvę.

N.Poklonskaja kartais nuosaikiai pasisakydavo ir apie vadinamąją Rusijos liberaliąją opoziciją. Sykį savo tinklaraštyje į vieną gretą suplakė Leniną ir Adolfą Hitlerį, pavadinusi juos XX a. pabaisomis. Paskui "Vieningosios Rusijos" frakcijos valdyba jai net primygtinai rekomendavo vengti viešų pasisakymų. Tačiau N.Poklonskaja netylėjo – anot bulvarinės žiniasklaidos, buvo "pernelyg ryški deputatė".

Sprendžiant iš jos pareiškimų, atrodo, kad, net ir išdavusi Ukrainos valstybei duotą priesaiką, N.Poklonskaja viliasi grįžti į gimtinę, nors ten dėl valstybės išdavystės, jai inkriminuojamų sunkių nusikaltimų yra paskelbta jos paieška.

N.Poklonskaja lankėsi apsišaukėliškose Rytų Ukrainos "respublikose", skundė Kyjivą Jungtinėms Tautoms, kad šis neaprūpina okupuoto Krymo gėlu vandeniu. Tuo pat metu ji kritikavo Donbaso veikėjų karingumą, viešai abejojo Maskvos statytinio Kryme Sergejaus Aksionovo reputacija, piktinosi barbariškomis statybomis pusiasalyje, palankiai pasisakė apie tuomet dar tik kandidatą į Ukrainos prezidentus Volodymyrą Zelenskį. Net kritikavo Rusijoje paplitusią imperinę tradiciją, kalbant apie Ukrainą, vietininko linksnyje vartoti prielinksnį "na", o ne "v". Konstrukcija "na Ukraine" asocijuojama su požiūriu, kad Ukraina tėra imperijos pašalys, "okraina".

Ambasadorė be posto

Pernai N.Poklonskaja buvo pateikusi paraišką dalyvauti "Vieningosios Rusijos" pirminiuose rinkimuose, kad būtų įtraukta į kandidatų sąrašą, tačiau, likus dviem dienoms iki preliminaraus balsavimo pradžios, ji staiga atsiėmė savo kandidatūrą. Žinant, kad šį sąrašą palaimino asmeniškai Vladimiras Putinas, akivaizdu, jog N.Poklonskaja patyrė spaudimą iš viršaus.

Baigus kadenciją, jai buvo pasiūlytas ambasadoriaus postas.

Valdininko paskyrimas į diplomatinę tarnybą dar nuo SSRS laikų laikomas svarbiu ženklu, kad išsiunčiamajam metas "pailsėti" nuo viešumos. Kuo didesnė nemalonė, tuo prastesni ir paskyrimo šalies gyvenimo kokybės rodikliai. N.Poklonskajai teko Žaliojo Kyšulio salos.

Formalios pareigos 4 000 kv. km dydžio valstybėje, esančioje Makaronezijos salyne, išgarsintoje legendinės morna dainų atlikėjos Cesários Évoros, galėjo sužavėti nebent žalingų įpročių turintį seną partinį karjeristą, bet ne vos 40-metį perkopusią moterį.

Kita vertus, daug alternatyvų N.Poklonskaja neturi: JAV, ES, Kanada ir Japonija jai yra paskelbusios asmenines sankcijas. Veikiausiai dėl jų ir baimės būti išduotai į Ukrainą vos po trijų mėnesių N.Poklonskaja "dėl asmeninių priežasčių" atsisakė posto ir buvo komandiruota į valdininkus – tapo agentūros "Rossotrudničestvo" vadovo pavaduotoja.

Jei prieš metus, dvejus, mėnesį ar du manęs būtų paklausę, ar tikrai Ukrainos žmonės būtų sutikę (Rusijos kariuomenę– aut. past.) su gėlėmis, būčiau pasakiusi – ne.

Jai vos pradėjus dirbti šioje tariamai už kultūrinius ryšius su užsienyje gyvenančiais tėvynainiais atsakingoje institucijoje, Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Z – tragedijos ženklas

Jau pirmosiomis šio karo etapo dienomis N.Poklonskaja nesusilaikė nuo atvirų pareiškimų apie ukrainiečių ir rusų skirtybes. "Ukraina – ne Rusija. Ten kitokia visuomenė. Nebuvau ten aštuonerius metus, bet žmonės ten jau kitaip gyvena. Ten yra kitas prezidentas, su kuriuo (Rusija – red.past.) bendravo, – sakė ji viename interviu. – Galbūt kažko aš nesuprantu, bet jei prieš metus, dvejus, mėnesį ar du manęs būtų paklausę, ar tikrai Ukrainos žmonės būtų sutikę (Rusijos kariuomenę – aut.past.) su gėlėmis, būčiau pasakiusi – ne."

Nors karinės operacijos ir nepavadino karu, N.Poklonskaja jau kovo 3-iąją paviešino kreipimąsi, kuriame ragino ją sustabdyti. Ji piktinosi, kad į frontą siunčiami šauktiniai, invazijos ženklu tapusią raidę Z vadino tiek Rusijos, tiek Ukrainos tragedijos ir sielvarto simboliu. "Rusų kariai, Rusijos gyventojai ir karių tėvai gauna skirtingų naujienų. Tai nelaimė", – abejojo ji Rusijos gynybos ministerijos pateikiamais pernelyg mažais kare žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiais.

Pašalinta iš viešumos

Kada virš Niašos ims telktis naujos audros debesys, buvo tik laiko klausimas. Netrukus iš Krymo pasigirdo siūlymų atimti iš buvusios prokurorės titulus ir valstybinius apdovanojimus. Į tai ji atsikirto pasiūlymu Krymo tarybai užsiimti, pvz., saugomomis teritorijomis ir draustiniais.

Galiausiai birželio 13-ąją pranešta, kad Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo N.Poklonskaja atleista iš "Rossotrudničestvo", o jau kitą dieną ji paskirta Rusijos generalinio prokuroro patarėja.

"Nutraukiu savo socialinės žiniasklaidos ir bet kokią viešą veiklą. Dabar vykdysiu Rusijos generalinio prokuroro nurodytas užduotis pagal Federalinį įstatymą "Dėl Rusijos Federacijos prokuratūros", – su sekėjais instagrame atsisveikno N.Poklonskaja, žurnalistams pasiūlydama dėl komentarų kreiptis į Generalinės prokuratūros spaudos tarnybą.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeNatalija PoklonskajaRusijapašalinimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių