- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
NATO šalių vadovai Madride trečiadienį patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas.
Anot Aljanso, regione dislokuoti tarptautiniai batalionai iki brigados dydžio pajėgų bus didinami pagal poreikį.
„Sąjungininkai įsipareigojo mūsų rytiniame flange dislokuoti papildomas tvirtas, vietoje esančias ir kovai pasirengusias pajėgas, kurios, kada ir kur to reikia, bus padidintos nuo esamų kovinių grupių iki brigados dydžio dalinių ir turės patikimą greitai pasiekiamą pastiprinimą, iš anksto dislokuotą įrangą bei sustiprintą vadovavimą ir kontrolę“, – rašoma patvirtintoje NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje.
Tarptautiniai NATO batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos, vėliau panašūs vienetai buvo atsiųsti į kitas rytinio sparno šalis.
Sąjungininkai įsipareigojo mūsų rytiniame flange dislokuoti papildomas tvirtas, vietoje esančias ir kovai pasirengusias pajėgas.
Lietuvoje batalionui vadovauja Vokietija. Šios šalies kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir prezidentas Gitanas Nausėda birželį pasirašė memorandumą dėl šio vieneto vertimo į brigadą.
Lietuvos atstovai sako keliantys tikslą, kad brigada šalyje galop būtų dislokuota pilna apimtimi, o tai būtų įmanoma padaryti maždaug 2027 metais, pagerinus priimančiosios šalies infrastruktūrą.
Dabartinis planas dėl didžiosios brigados dalies buvimo Vokietijoje, Lietuvos pareigūnų teigimu, yra startinė pozicija.
Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, sprendimus didinti pajėgas leidžia aiškus Rusijos įvardijimas grėsme NATO. Tai įtvirtinta patvirtintoje Aljanso strateginėje koncepcijoje.
„Rusija įvardyta kaip aiški grėsmė Aljanso narėms, su tuo susiję ir kiti sprendimai, kurie didina aukštos parengties ir kitas pajėgas Rytų flange, didina egzistuojančias kovines grupes iki brigados dydžio vienetų“, – BNS telefonu iš Madrido sakė ministras.
Jo teigimu, artimiausiu metu į Lietuvą atvyks Vokietijos karininkai įvertinti esamos karinės infrastruktūros, spręsti dėl brigados „vadovavimo elemento“ dislokavimo vietos.
„Tada prasidės mūsų parengiamieji darbai“, – teigė ministras.
„Numatome investuoti į tai ženklius resursus per artimiausius kelerius metus, kad kiekvienais metais praktiškai didintume savo galimybes priimti pajėgas“, – kalbėjo jis.
Aljanso lyderiai taip pat sutarė dėl NATO Greitojo reagavimo pajėgų didinimo iki 300 tūkst. karių,
Aljanso lyderiai taip pat nutarė rytiniame sparne iš anksto dislokuoti daugiau ginkluotės, kad potencialaus konflikto atveju supaprastintų logistiką pajėgoms permesti į regioną.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad priimti sprendimai „transformuos ir sustiprins“ Aljansą po to, kai karą Ukrainoje pradėjusi Rusija sugriovė Europos saugumą.
„NATO lyderiai apsisprendė dėl fundamentalių pokyčių mūsų gynyboje ir atgrasyme, kad atsakytume į naują saugumo realybę“, – teigė jis.
Prieš viršūnių susitikimą JAV taip pat paskelbė padidinsiantys karių skaičių Vidurio ir Rytų Europoje.
Tai reikš ir papildomus amerikiečių pajėgumus Lietuvoje, šiuo metu šalyje dislokuotas rotacinis amerikiečių batalionas su papildomomis pajėgomis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lenkija ir Ukraina surengė derybas dėl ukrainietiškų produktų importo reguliavimo
Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų. ...
-
Ambasadorė: rusai Estijoje turi daugiau teisių nei Rusijoje2
Estijos ambasadorė Ukrainoje Annely Kolk įsitikinusi, kad daugiausia rusakalbių gyvenamame Estijos mieste Narvoje nėra potencialo prorusiškiems protestams. ...
-
Atsistatydina Latvijos užsienio reikalų ministras K. Karinis
Buvęs Latvijos premjeras, dabartinis šalies užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis žurnalistams pareiškė, kad, kilus skandalui dėl skrydžių, jis balandžio 10 d. atsistatydins iš pareigų. ...
-
Kremlius: vyksta dialogas dėl JAV žurnalisto iškeitimo
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad vyksta diskusijos dėl galimų mainų, susijusių su „The Wall Street Journal“ žurnalistu Evanu Gershkovichiumi, beveik prieš metus sulaikytu Rusijoje ir apkaltintu šnipinėjimu. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
O. Scholzas: kai kurios šalys, tarp jų ir Ukraina, svarsto, kaip sėsti prie derybų stalo
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad nuolat keliamos tarpininkavimo iniciatyvos dėl taikos Ukrainoje, praneša UNIAN. ...
-
D. Kuleba atvyko į Naująjį Delį stiprinti ryšių su Indija, istorine Rusijos sąjungininke
Ukrainos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį atvyko į Naująjį Delį dviejų dienų vizito, kurio tikslas – stiprinti dvišalius ryšius ir bendradarbiavimą su Indija, Rusiją patikima sąjungininke laikančia dar nuo Šaltoj...
-
Mirė 90 metų sulaukęs Nobelio premijos laureatas D. Kahnemanas1
Sulaukęs 90 metų mirė Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas, elgesio ekonomikos teorijų pirmeivis, padaręs didelę įtaką šiai disciplinai, trečiadienį patvirtino jo darbdavys. ...
-
Kinija: Filipinų provokacijos lemia įtampą Pietų Kinijos jūroje
Kinija ketvirtadienį apkaltino Filipinus dėl pastaruoju metu didėjančios įtampos tarp abiejų šalių karštai ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje. ...
-
Buvęs Vokietijos kancleris: Vakarai turi derėtis su V. Putinu
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis pareiškė vis dar galintis įsivaizduoti, kad jo draugystė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gali pasitarnauti užbaigiant karą Ukrainoje. ...