NATO įsipareigoja stiprinti ginklų gamybos pajėgumus, tačiau užmojai kuklūs

Savo ruožtu Ukraina, priklausoma nuo NATO narių karinės pagalbos, Vašingtone atidaro nedidelį biurą, kad sustiprintų savo ryšius su JAV gynybos pramone.

Nepriklausomai nuo to, ar JAV rinkimus laimės prezidentas Joe Bidenas, ar respublikonas Donaldas Trumpas, Aljansas ir Kyjivas nori turėti geresnes galimybes patys patenkinti daugiau savo gynybos poreikių.

Apie visa tai paskelbta antradienį Vašingtone prasidėjus NATO viršūnių susitikimui, kuriame lyderiai daugiausia dėmesio skirs būtinybei remti Ukrainą ir užtikrinti, kad Aljansas būtų pasirengęs bet kokioms būsimoms grėsmėms.

Antradienį J. Bidenas paskelbė apie dar vieną didelį oro gynybos paketą Ukrainai, o kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad Aljansas pasirašė sutartį dėl „Stinger“.

„Neįmanoma užtikrinti stiprios gynybos be stiprios gynybos pramonės“, – pristatydamas sutartį sakė J. Stoltenbergas.

JAV gynybos įmonės „Raytheon“ gaminama „Stinger“ yra priešlėktuvinė sistema, kurią kariai gali nešiotis patys arba montuoti ant transporto priemonės ir naudoti trumpojo nuotolio gynybai nuo orlaivių.

Gynybos pramonės plėtra

Prieš 2022 metų vasarį prasidėjusią Rusijos invaziją Ukrainos strateginės pramonės ministras Oleksandras Kamyšinas dirbo savo ūkyje.

„Buvau laimingas ukrainietis, užsiimantis žemės ūkiu ir nieko neišmanantis apie karinius dalykus“, – sakė jis. Pasak O. Kamyšino, 2021 metais Ukraina negamino jokios amunicijos ir karą pradėjo su turimais likučiais.

Tai sparčiai keičiasi, nes šalis dabar plėtoja sudėtingą dronų pramonę, gamina daugiau ginklų šalies viduje ir stengiasi užmegzti glaudesnius ryšius su JAV ir Europos gynybos bendrovėmis.

„Iš žemės ūkio šalies mes persiformuojame į kito pasaulio arsenalą“, – sakė O. Kamyšinas.

Antradienį vakare vykusiame renginyje kalbėjęs ministras teigė, kad auganti Ukrainos gynybos pramonė turėtų sustiprinti jos pozicijas nepriklausomai nuo to, kas laimės JAV prezidento rinkimus.

Pokytis vyksta ne tik Ukrainoje. Tiek JAV, tiek visoje Europoje kai kurios gynybos reikmių gamybos linijos invazijos pradžioje buvo sustojusios ir tik dabar pradedamos didinti apimtys.

Augimas priklauso nuo to, ar bus pasirašytos naujos, ilgesnės trukmės sutartys, galinčios užtikrinti didesnes kapitalo investicijas į reikiamą infrastruktūrą.

Išlaidos gynybai

Karas taip pat paskatino NATO nares padidinti gynybai skiriamas lėšas.

Tikimasi, kad iš 32 NATO narių 23 šiemet įvykdys 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) įsipareigojimą. Prieš Rusijos invaziją jų buvo tik šešios.

Visgi vertinama, kad to vis dar nepakanka, Rusijai pilnu pajėgumu pajungus savo darbo jėgą, kad greitai pakeistų per karą prarastus ginklus.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras sakė, kad Rusija šiuo metu gynybai išleidžia maždaug 7–9 proc. savo BVP. Talinas gynybai skiria daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau jam reikia dėti daugiau pastangų, kad papildytų savo atsargas, pridūrė ministras.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas), kuris taip pat eina vicepremjero pareigas, teigė, kad jo šalis šiemet gynybai skirs ne mažiau kaip 4 proc. savo BVP.

Karas Ukrainoje „atskleidė pagrindines Lenkijos, regiono ir viso pasaulio silpnybes“, sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.

JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas antradienį pareiškė, kad pirmą kartą istorijoje visos NATO šalys įsipareigos parengti planus, kaip stiprinti savo pramoninius gynybos pajėgumus.

Narių gynybos pramonės dydis ir pajėgumai labai skiriasi, todėl kiekvienos šalies planas gali būti labai individualus – nuo partnerystės su pramone iki partnerystės su kitomis šalimis.