- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
NATO lyderiai pirmadienį išplėtė kolektyvinės gynybos nuostatos „vienas už visus, visi už vieną“ apibrėžimą – dabar šis principas bus taikomas ir kolektyviniam atsakui į atakas kosmose.
Remiantis NATO steigiamosios Šiaurės Atlanto sutarties 5-uoju punktu, bet kurios iš 30 sąjungininkių užpuolimas būtų laikomas jų visų užpuolimu. Iki šiol šis principas buvo taikomas tik tradiciškesnėms karinėms atakoms sausumoje, jūroje ar ore, o pastaruoju metu – ir virtualioje erdvėje.
Po pirmadienį įvykusio viršūnių susitikimo paskelbtame pareiškime lyderiai pareiškė, kad „atakos į, iš ar pačiame kosmose“ galėtų būti iššūkis NATO, keliantis grėsmę „nacionalinei ir euroatlantinei gerovei, saugumui bei stabilumui, ir galėtų būti tokios pat žalingos šiuolaikinei visuomenei kaip ir įprastinės atakos“.
„Tokie išpuoliai gali nulemti 5-ojo straipsnio taikymą. Sprendimą, kada tokie išpuoliai nulems 5-ojo straipsnio taikymą, kiekvienu konkrečiu atveju priims Šiaurės Atlanto taryba“, – nurodoma pareiškime.
Aplink Žemę orbitą šiuo metu skriejantys apie 2 tūkst. palydovų – daugiau nei pusę jų valdo NATO šalys – leidžia, be kita ko, veikti mobiliesiems telefonams, teikti bankininkystės paslaugas ir rengti orų prognozes. Kariuomenių vadai kliaujasi kai kuriais palydovais, kad galėtų orientuotis, palaikyti ryšius, dalytis žvalgyba ir aptikti paleidžiamas raketas.
2019 metų gruodį NATO lyderiai paskelbė, kad kosmosas yra Aljanso „penktoji operacijų sritis“ po sausumos, jūros, oro ir elektroninės erdvės. Daugelis valstybių narių yra susirūpinusios dėl, jo nuomone, vis agresyvesnio Kinijos ir Rusijos elgesio kosminėje erdvėje.
Maždaug 80 šalių yra iškėlusios palydovus, be to, šioje srityje vis aktyviau veikia privačios bendrovės.
Pažymėtina, kad 9-ajame dešimtmetyje tik nedidelė dalis NATO ryšių buvo perduodama per palydovus. Mūsų dienomis šis rodiklis siekia mažiausiai 40 procentų. Šaltojo karo metu NATO turėjo daugiau nei 20 stočių, tačiau naujos technologijos reiškia, kad didžiausia pasaulyje saugumo organizacija gali padvigubinti savo aprėptį, pasitelkdama tik penktadalį šių pajėgumų.
NATO kolektyvinės gynybos nuostata buvo suaktyvinta tik kartą – kai valstybės narės suteikė Jungtinėms Valstijoms pagalbą po 2001 metų rugsėjo 11 atakų.
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sukėlė JAV sąjungininkėms, ypač besiribojančioms su Rusija – tokioms kaip Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija – didelį susirūpinimą savo pareiškimu, kad jis galėtų neginti šių šalių, jeigu jos nepadidintų savo gynybos biudžeto.
Perėmęs prezidento postą, Joe Bidenas (Džo Baidenas) stengiasi nuraminti šias sąjungininkes. Įvykusiu viršūnių susitikimu jis pasinaudojo kaip formalia proga pavirtinti Amerikos įsipareigojimus savo sąjungininkams Europoje ir Kanadoje.
J. Bidenas pirmadienį pareiškė, kad 5-asis straipsnis yra „šventa pareiga“ tarp sąjungininkų.
„Tiesiog norėčiau, kad visa Europa žinotų, jog Jungtinėmis Valstijomis galima pasikliauti“, – pabrėžė Baltųjų rūmų šeimininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose2
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją3
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją2
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...
-
G-7 ragina stabdyti eskalavimą Viduriniuose Rytuose2
Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį paragino visus dėti pastangas, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos Viduriniuose Rytuose, pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųjų ...
-
Po pranešimo apie smūgį Iranui ES vadovė paragino šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų2
Penktadienį, po pranešimų, kad Izraelis sudavė smūgį Iranui, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Izraelio ministras, užsiminęs, kad už sprogimų Irane stovi Izraelis, sulaukė pasmerkimo
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, penktadienį pareiškęs, kad už Iraną sukrėtusių sprogimų stovi Izraelis, sulaukė griežtos kritikos, kad kenkia žydų valstybės strategijai prie...
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė1
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos1
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...
-
D. Trumpas: Europa turėtų suteikti Ukrainai daugiau pagalbos
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareišk...