- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį perspėjo, kad sąjungininkės nepakankamai sparčiai didina gynybos išlaidas, sumažėjus šalių, kurios pasiekė pagrindinį išlaidų tikslą, skaičiui.
2014 metais Maskvai užgrobus Krymo pusiasalį, 30 NATO narių įsipareigojo iki 2024 metų pabandyti padidinti savo išlaidas iki dviejų procentų bendrojo vidaus produkto (BVP).
Metinėje Aljanso ataskaitoje, paskelbtoje antradienį, teigiama, kad 2022 metais šį lygį pasiekė tik septynios šalys – Graikija, Jungtinės Valstijos, Lietuva, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Estija ir Latvija.
Šis skaičius sumažėjo nuo aštuonių Aljanso narių 2021 metais ir 11 narių 2020 metais.
„Po Rusijos invazijos daugybė sąjungininkių paskelbė gerokai padidinusios išlaidas gynybai“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.
„Dabar šie pažadai privalo virsti realiais pinigais, sutartimis ir konkrečia įranga, nes išlaidos gynybai yra visko, ką darome, pagrindas“, – pridūrė jis.
Jis teigė, kad įsipareigojimą vykdančių šalių skaičius sumažėjo dėl to, kad kai kurių sąjungininkių ekonomikos rezultatai buvo geresni, nei tikėtasi, todėl jų gynybos biudžetai atrodė proporcingai mažesni.
Jungtinės Valstijos skiria daugiausiai karinių išlaidų – 2022 metais jos sudarė apie 70 proc. daugiau nei 1 trilijoną JAV dolerių (apie 929 mlrd. eurų) siekiančių Aljanso išlaidų gynybai.
Vašingtonas jau daugelį metų spaudžia savo sąjungininkes Europoje skirti daugiau pinigų savo kariuomenėms, todėl visame Aljanse išlaidos padidėjo.
Bendros Europos narių ir Kanados išlaidos 2022 metais padidėjo 2,2 proc., o per pastaruosius aštuonerius metus padidėjo 350 mlrd. dolerių (apie 327 mlrd. eurų).
„Nuo 2014 metų sąjungininkės padidino gynybos išlaidas ir judame teisinga kryptimi. Tačiau judame ne taip greitai, kaip reikalauja pavojingas pasaulis, kuriame gyvename“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Nors džiaugiuosi padaryta pažanga, akivaizdu, kad turime padaryti daugiau ir greičiau“, – pridūrė jis.
Dėl prieš metus prasidėjusios Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą daugybė Europos sąjungininkių įsipareigojo skirti daugiau milijardų savo ginkluotosioms pajėgoms.
Liepą Vilniuje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO ketina nustatyti naują išlaidų tikslą, o dauguma sąjungininkių sutinka, kad du procentai turėtų tapti nacionalinių išlaidų apatine, o ne viršutine riba.
Tačiau kai kurios valstybės, kurios stengiasi pasiekti šį lygį, nenori, kad tikslas būtų pernelyg ambicingas, o įsipareigojimai – pernelyg konkretūs.
„Šiame naujame ir labiau kovojančiame pasaulyje savo saugumo negalime laikyti savaime suprantamu dalyku, – sakė J. Stoltenbergas. – Mūsų saugumas yra mūsų klestėjimo ir gyvenimo būdo pagrindas.“
NATO diplomatų teigimu, buvo tikimasi, kad ginčai dėl naujojo įsipareigojimo investuoti į gynybą, dėl kurio turi sutarti visos sąjungininkės, tęsis iki pat viršūnių susitikimo liepos viduryje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į skandalą įsivėlusi JK verslo lobistų organizacija CBI atlaikė balsavimą dėl išlikimo
Didžiausia britų verslo lobistų grupė antradienį atlaikė balsavimą dėl išlikimo, įmonėms narėms pritarus kultūriniam pertvarkymui vadovaujant naujam vadovui. ...
-
Lenkijos Aukščiausiasis Teismas panaikino prezidento malonę aukšto rango pareigūnui1
Lenkijos Aukščiausiasis Teismas antradienį panaikino prieštaringai vertinamą prezidento malonę aukšto rango vyriausybės pareigūnui ir trims jo pavaldiniams, ir nurodė iš naujo nagrinėti jų bylą. ...
-
Baltieji rūmai: užtvankos Ukrainoje griūtis greičiausiai pareikalaus daug aukų
Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad didelės užtvankos Ukrainoje sprogdinimas greičiausiai pareikalaus daug aukų, tačiau pridūrė, kad vis dar nėra konkrečių įrodymų, kurie leistų teigti, kas įvykdė šį aktą. ...
-
A. Blinkenas atvyko į Saudo Arabiją3
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) antradienį atvyko į Saudo Arabiją, kad sustiprintų įtemptus ryšius su ilgamete sąjungininke. ...
-
Prancūzų protestuose prieš pensijų reformą užfiksuotas kol kas mažiausias dalyvių skaičius2
Prancūzijos vyriausybė pranešė, kad visoje šalyje prieš prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pensijų reformą antradienį protestavo apie 281 000 žmonių. ...
-
Teniso žvaigždė A. Sabalenka: nepritariu karui, nepritariu A. Lukašenkai
Baltarusijos teniso žvaigždė Aryna Sabalenka antradienį atvirai pasmerkė savo šalies vaidmenį Maskvos kare Ukrainoje ir tvirtino nesanti autokratinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos šalininkė. ...
-
Suomija išsiunčia 9 Rusijos ambasados darbuotojus, kaltinamus žvalgybine veikla
Suomija antradienį pareiškė iš šalies išsiunčianti devynis Rusijos ambasadoje Helsinkyje dirbusius diplomatus, kaltinamus vykdžius žvalgybinę veiklą. ...
-
V. Zelenskis Vatikano pasiuntiniui: ugnies nutraukimas nenuves prie taikos3
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Vatikano taikos pasiuntiniui pasakė, kad ugnies nutraukimas nenuvestų prie taikos ir kad bet koks susitarimas turėtų būti grindžiamas ukrainiečių sąlygomis. ...
-
Po Kinijos veiksmų prieš Lietuvą ES sutarė dėl ekonominės gynimosi priemonės4
Europos Sąjunga antradienį susitarė sukurti prekybos priemonę, kuria būtų baudžiamos šalys, siekiančios daryti spaudimą bloko narėms. ...
-
Princas Harry teisme apkaltino britų bulvarinę spaudą dėl kišimosi į privatų gyvenimą1
Princas Harry (Haris) antradienį tapo pirmuoju per daugiau nei 100 metų Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos nariu, davusiu parodymus teisme, ir teigė, kad jo gyvenimas buvo paženklintas nepaliaujamo žiniasklaidos kišimosi. ...