- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad per ateinančią savaitę planuojamą vizitą Paryžiuje prašys Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) pasiaiškinti dėl jo neseniai išsakyto teiginio, kad Aljansą ištikusi „smegenų mirtis“.
J. Stoltenbergas karštai gynė NATO prieš artėjantį Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimą. Generalinis sekretorius patikino, kad ši organizacija yra kaip niekada gyvybinga, ir paragino nepakirsti jos veiklos.
E. Macrono atviro interviu leidiniui „The Economist“ sukeltas diplomatinis žemės drebėjimas ir toliau krečia NATO, likus vos kelioms savaitėms iki viršūnių susitikimo Londone, skirto Aljanso 70-osioms įkūrimo metinėms paminėti.
„Kitą savaitę išvyksiu į Paryžių, kur ketinu aptarti šiuos klausimus su prezidentu Macronu. Manau, kad geriausias būdas išspręsti bet kokius nesutarimus – atsisėsti ir juos aptarti bei iki galo suprasti siunčiamus signalus ir motyvus“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
„Mano žinutė yra tokia: NATO prisitaiko, NATO yra judri, NATO reaguoja“, – pridūrė jis.
E. Macrono nuomone, Aljansą ištiko „smegenų mirtis“ dėl strateginio koordinavimo tarp Europos ir JAV stokos. Prancūzų lyderis taip pat apgailestauja, kad NATO priklausanti Turkija neseniai vienašališkai surengė puolimą Sirijoje.
Nors Prancūzijos pareigūnai tvirtino, kad E. Macronas tiesiog išsakė nepatogią tiesą, į kurią kiti sąjungininkai linkę nekreipti dėmesio, jo pastabos beveik nesulaukė pritarimo viešojoje erdvėje, bet buvo palankiai įvertintos Kremliaus.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasmerkė E. Macrono „drastiškas nuomones“ ir teigė, kad NATO lieka nepakeičiama Europos saugumui.
Kelios NATO narių Rytų Europoje, kur iki šiol nerimaujama dėl Rusijos, prisimenant sovietmečiu patirtą agresiją, pasibaisėjo E. Macrono duotu interviu, kurio metu jis taip pat paragino pradėti taikytis su Maskva.
Amerikiečių nuolatinė atstovė prie NATO Kay Bailey Hutchison (Kei Beili Hačinson) savo ruožtu pareiškė, kad Vašingtonas „visiškai nesutinka“ su E. Macrono pateiktu NATO būklės įvertinimu bei su jo raginimais Europai pasirūpinti savo gynyba be JAV pagalbos.
„Mintis, kad viena iš mūsų šalių ar viena iš mūsų šalių grupių galėtų pati atgrasyti didžiulį pavojų mūsų gyventojams, net nėra racionali. Kartu esame stipresni“, – teigė ji.
Ginčas dėl E. Macrono komentarų apsunkina esamus nesutarimus, temdančius gruodžio 3–4 dienomis numatytą NATO viršūnių susitikimą.
Organizatoriai šįkart tikisi sulaukti mažiau nenuspėjamo JAV prezidento Donaldo Trumpo elgesio nei per pernai Briuselyje vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą. Tuomet jis sukėlė pasipiktinimą dėl savo aštrios kritikos Europai, ypač Vokietijai, dėl, jo nuomone, nepakankamų išlaidų gynybai.
Susitikimas Londone taip pat vyks tvyrant didžiulei įtampai dėl Turkijos – tiek dėl jos operacijos Sirijoje, tiek dėl Ankaros suartėjimo su Maskva, kurį aiškiausiai demonstruoja turkų vyriausybės sprendimas įsigyti rusiškų oro erdvės gynybos sistemų S-400.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lenkija ir Ukraina surengė derybas dėl ukrainietiškų produktų importo reguliavimo
Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų. ...
-
Ambasadorė: rusai Estijoje turi daugiau teisių nei Rusijoje2
Estijos ambasadorė Ukrainoje Annely Kolk įsitikinusi, kad daugiausia rusakalbių gyvenamame Estijos mieste Narvoje nėra potencialo prorusiškiems protestams. ...
-
Atsistatydina Latvijos užsienio reikalų ministras K. Karinis
Buvęs Latvijos premjeras, dabartinis šalies užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis žurnalistams pareiškė, kad, kilus skandalui dėl skrydžių, jis balandžio 10 d. atsistatydins iš pareigų. ...
-
Kremlius: vyksta dialogas dėl JAV žurnalisto iškeitimo
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad vyksta diskusijos dėl galimų mainų, susijusių su „The Wall Street Journal“ žurnalistu Evanu Gershkovichiumi, beveik prieš metus sulaikytu Rusijoje ir apkaltintu šnipinėjimu. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
O. Scholzas: kai kurios šalys, tarp jų ir Ukraina, svarsto, kaip sėsti prie derybų stalo
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad nuolat keliamos tarpininkavimo iniciatyvos dėl taikos Ukrainoje, praneša UNIAN. ...
-
D. Kuleba atvyko į Naująjį Delį stiprinti ryšių su Indija, istorine Rusijos sąjungininke
Ukrainos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį atvyko į Naująjį Delį dviejų dienų vizito, kurio tikslas – stiprinti dvišalius ryšius ir bendradarbiavimą su Indija, Rusiją patikima sąjungininke laikančia dar nuo Šaltoj...
-
Mirė 90 metų sulaukęs Nobelio premijos laureatas D. Kahnemanas1
Sulaukęs 90 metų mirė Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas, elgesio ekonomikos teorijų pirmeivis, padaręs didelę įtaką šiai disciplinai, trečiadienį patvirtino jo darbdavys. ...
-
Kinija: Filipinų provokacijos lemia įtampą Pietų Kinijos jūroje
Kinija ketvirtadienį apkaltino Filipinus dėl pastaruoju metu didėjančios įtampos tarp abiejų šalių karštai ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje. ...
-
Buvęs Vokietijos kancleris: Vakarai turi derėtis su V. Putinu
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis pareiškė vis dar galintis įsivaizduoti, kad jo draugystė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gali pasitarnauti užbaigiant karą Ukrainoje. ...