Gynybos ministerijai vadovavęs Raimondas Vėjuonis trečiadienį neeiliniame Seimo posėdyje buvo prisaikdintas 9-uoju Latvijos prezidentu ir tapo pirmuoju valstybės vadovu iš žaliųjų partijos 28-ias nares turinčioje Europos Sąjungoje.

2 mln. gyventojų turinčios Latvijos, kuri yra NATO ir euro zonos narė, prezidento pareigas R.Vėjuonis pradeda eiti šalyje tvyrant nerimui dėl saugumo, kurį kursto smarkiai išaugusi įtampa santykiuose su kaimynine Rusija.

Tad svarbiausiu savo darbo prioritetu kalboje įstatymų leidėjams po prisaikdinimo buvęs gynybos ministras nurodė valstybės saugumą.

„Daug kas Europoje pakirdo iš gilaus miego. Agresyvūs mūsų kaimynės veiksmai Ukrainoje rodo, kad kariniam ir technologiniam saugumui vis dar tenka didžiulis vaidmuo pasaulyje“, - pažymėjo jis.

R.Vėjuonis paragino visuomenę nekreipti dėmesio į įvairias „iškreiptas ir populistines idėjas, skleidžiamas mums pikta linkinčių žmonių “.

„Pavyzdžiui, apie tai, kad Latvijos integracija į Vakarų pasaulį ir ekonomiką nesėkminga, kad mums tai tik kenkia, kad kur kas patrauklesni yra kiti scenarijai ir perspektyvos rytuose. Visi turi suvokti, kad saugumą ir gerovę Latvijai garantuos tolesnis ir glaudesnis bendradarbiavimas su mūsų partneriais Europos Sąjungoje bei NATO“, - sakė R.Vėjuonis.

Savo kreipimosi pradžioje palietęs istorijos ir kitas temas, R.Vėjuonis perėjo prie visuomenės susiskaldymo problemos, pažymėjęs, kad apie tai mėgsta pakalbėti Latvijai bloga linkintys piktavaliai kitose šalyse.

„Tačiau mums patiems išpūsti ir akcentuoti susiskaldymą - neprotinga ir nepatriotiška. Apsidairykime aplink ir pamatysime daug mus vienijančių dalykų“, - sakė prezidentas.

„Latviški“ ir „nelatviški“ būdai arti ir sėti 

„Nėra jokių skirtingų „latviškų“ ir „nelatviškų“ būdų arti žemę ar sėti javus. Mūsų prieštaravimus derėtų spręsti praktišku, toliaregišku darbu, o ne garsiais skandalais ir vaidais“, - pabrėžė R.Vėjuonis.

Latvijos Seimas 49 metų R.Vėjuonį prezidentu išrinko per neeilinę sesiją birželio 3 dieną. Jį per penktąjį balsavimą palaikė 55 iš 100 parlamentarų.

Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.

R.Vėjuonis prezidento poste pakeitė centristą Andrį Bėrzinį, kuris šias pareigas ėjo nuo 2011-ųjų. A.Bėrzinis nusprendė nesiekti perrinkimo antrai ketverių metų kadencijai, motyvuodamas šeimyninėmis aplinkybėmis.

Europos žaliųjų partija AFP sakė, kad biologijos mokslus baigęs R.Vėjuonis, kuris žaliųjų partijai priklauso 25 metus, yra pirmasis žaliųjų atstovas, išrinktas Europos Sąjungos valstybės vadovu.

R.Vėjuonis gimė 1966 metų birželio 15 dieną Rusijos Pskovo srityje latvio, kuris ten tarnavo sovietų armijoje, ir rusės šeimoje.

Latvijos universiteto Biologijos fakultete jis įgijo biologijos magistro laipsnį, o studijų metais kurį laiką mokytojavo Maduonos pirmojoje vidurinėje mokykloje, vėliau buvo Skultės uosto valdybos narys.

2002 metų lapkritį R.Vėjuonis buvo paskirtas aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministru ir šias pareigas ėjo iki 2011 metų spalio, o pernai sausį tapo Gynybos ministerijos vadovu.

„Mano prioritetas, be abejonės, bus nacionalinis saugumas, mūsų ginkluotųjų pajėgų ir sienų apsaugos stiprinimas“, - sakė R.Vėjuonis žurnalistams po pergalės rinkimuose.

„Jau esame sutarę iki 2018-ųjų išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau turime kelti klausimą, ką dar galėtume padaryti, kad sustiprintume nacionalinį saugumą“, - sakė jis.

Pernai aneksavusi Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, Rusija smarkiai padidino karinį aktyvumą Baltijos jūros regione, ir tai labai neramina visas regiono šalis.

NATO Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje nuo 2004-ųjų, kai šios šalys prisijungė prie Šiaurės Atlanto aljanso, vykdo oro policijos misiją, nes joms trūksta pajėgumų užtikrinti savo oro erdvės stebėjimą.

„Pagonis“

R.Vėjuonis taip pat žadėjo prezidentavimo metu prisidėti prie žaliųjų partijos aplinkos apsaugos politikos sklaidos.

„Eidamas prezidento pareigas turėsiu galimybę plačiai diskutuoti apie žaliųjų idėjas... ir užtikrinti, kad Latvija iš tikrųjų yra žalioji valstybė“, - sakė jis.

R.Vėjuonis didžiausiam Latvijos dienraščiui „Diena“ yra sakęs, kad jis aplinkosauga susidomėjo, kai sužinojo, kad jo senelis neteko regėjimo dėl pavojingų cheminių medžiagų, naudotų sovietiniame kolūkyje.

„Miškų naikinimas gali būti lyginamas su bažnyčių griovimu“, - sakė R.Vėjuonis 2010-aisiais.

Tačiau politologė Iveta Kažuoka atkreipia dėmesį, kad Latvijoje žalieji atstovauja dešiniajam sparnui, o ne aplinkosauginės pakraipos kairiųjų stovyklai, kaip įprasta Vakarų Europoje.

„Jis yra žaliųjų partijoje dėl politinio patogumo, kaip karjeros politikas, o ne dėl principų ar tvirtų ideologinių įsitikinimų“, - sakė I.Kažuoka.

„Jam patinka aplinkosauga, tačiau man būtų sunku Latvijos žaliųjų partijoje rasti asmenį, kuris atitiktų įprasto Europos žaliųjų partijos nario profilį“, - pridūrė ji.

R.Vėjuonis, be gimtosios, gerai moka rusų ir anglų kalbas.

Jis yra vedęs, turi du vaikus, o savo „Facebook“ puslapyje prie žodžio „tikėjimas“ nurodo esąs „pagonis“.