Pereiti į pagrindinį turinį

„Trumparegiški“ Vakarai smogė Rusijai iki šiol griežčiausiomis sankcijomis

2014-07-30 14:02
AFP-Reuters-BNS inf.
AFP nuotr.

„Trumparegiškos“ JAV sankcijos Rusijai tik apsunkins abiejų šalių tarpusavio ryšius, sako Rusijos URM

Rusija naująsias JAV sankcijas trečiadienį pavadino „destruktyviomis ir trumparegiškomis“ bei pareiškė, kad tai tik apsunkins Rusijos ir JAV ryšius, kurie dėl Ukrainos krizės ir taip yra smukę iki žemiausio lygmens po Šaltojo karo pabaigos.

„Apie JAV skelbiamų antirusiškų sankcijų dirbtinumą ir neteisėtumą mes jau esame tvirtinę ne kartą. Nieko kita, tik Rusijos ir Amerikos santykių komplikavimą ir itin nepalankų foną tarptautiniuose reikaluose, kur mūsų šalių sąveika dažnai vaidiną lemiamą vaidmenį, tokie Vašingtono sprendimai neatneš“, – sakoma Rusijos URM pranešime.

„Realūs nuostoliai dėl tokios destruktyvios ir trumparegiškos politikos Vašingtonui bus pakankamai juntami“, – pažymima pranešime.

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga antradienį paskelbė naujas sankcijas Rusijos bankams, energetikos ir gynybos firmoms, kruopščiai suderinus veiksmus prieš Rusiją, kuri, pasak jų, kursto separatistų judėjimą Ukrainoje.

JAV iždo departamentas antradienį nurodė, kad sankcijos įvedamos trims finansų institucijoms – Rusijos vyriausybės kontroliuojamam VTB bankui, jo antrinei įmonei Maskvos bankui bei Rusijos žemės ūkio bankui.

Sankcijos taip pat bus taikomos Rusijos valstybinei „Jungtinei laivų statybos korporacijai“, statančiai torpedinius povandeninius laivus ir antvandeninius karo laivus, dalis kurių yra eksportuojami į užsienio valstybes, kurios yra Maskvos karinės partnerės.

JAV ir Europa smogė Rusijai iki šiol griežčiausiomis sankcijomis

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga antradienį smogė svarbiems Rusijos finansų, ginklų ir energetikos sektoriams, įvesdamos naujas griežtas sankcijas Maskvai už jos vaidmenį Ukrainos krizėje.

Paskelbdamas apie naujas baudžiamąsias priemones, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paneigė, kad Vakarai pradėjo naują Šaltąjį karą su buvusia sovietinių laikų priešininke, tačiau paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną pakeisti kursą.

Jis įspėjo, kad naujos sankcijos pakenks Rusijos ekonomikai, kuri ir taip artėja prie nulinio augimo, ir sakė, kad Vašingtonas turi įrodymų, jog Rusijos artilerija apšaudė ukrainiečių pajėgas.

Pasak JAV vadovo, šį mėnesį Ukrainoje įvykusi Malaizijos keleivinio lėktuvo, kurį, kaip manoma, numušė Rusijos apginkluoti separatistai, katastrofa padidino sąjungininkių ryžtą veikti drauge.

„Netgi prieš mums šiandien imantis veiksmų buvo prognozuojama, kad iš Rusijos nutekės apie 100 mlrd. JAV dolerių kapitalo“, – įspėjo B.Obama.

„Rusijos energetikos, finansų ir gynybos sektoriai jaučia pasekmes. Rusijos ekonomikos augimo prognozės sumažintos iki beveik nulinio augimo“, – sakė jis.

Nors sankcijos nukreiptos prieš svarbiausius Rusijos ekonomikos sektorius ir žmones iš artimiausios V.Putino aplinkos, girdimi įspėjimai, kad dėl šių priemonių nukentės ir Europos ekonomika.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu antradienį smuko iki žemiausio lygio, rinkoms supratus, kad Briuselis pasirengęs imtis griežtų veiksmų prieš didžiausią energijos išteklių tiekėją Europai ir vieną iš svarbiausių prekybos partnerių.

JAV iždo departamentas antradienį nurodė, kad sankcijos įvedamos trims finansų institucijoms – Rusijos vyriausybės kontroliuojamam VTB bankui, jo antrinei įmonei Maskvos bankui bei Rusijos žemės ūkio bankui.

Sankcijos taip pat bus taikomos Rusijos valstybinei „Jungtinei laivų statybos korporacijai“, statančiai torpedinius povandeninius laivus ir antvandeninius karo laivus, dalis kurių yra eksportuojami į užsienio valstybes, kurios yra Maskvos karinės partnerės.

ES sankcijomis bus apribota Rusijos valstybinių bankų prieiga prie Europos finansų rinkų, dėl to išaugs jų išlaidos bei nukentės ir taip silpna ekonomika.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) Bendrijos ekonomines sankcijas Rusijai pavadino „griežtu įspėjimu“ ir pasmerkė Rusijos įvykdytą „neteisėtą Krymo aneksiją“ bei tyčinį padėties Ukrainoje destabilizavimą.

Jei Rusija nepakeis kurso, „ji savo veiksmais vis labiau didins savo izoliaciją“, sakė H.Van Rompuy.

„Europos Sąjunga vykdys savo įsipareigojimus ginti savo piliečius ir užtikrinti jų saugumą. Ir Europos Sąjunga padės savo kaimynams ir partneriams“, – priduriama Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareiškime.

Vis dėlto Bendrija yra „pasirengusi peržiūrėti savo sprendimus“, kai Rusija pradės aktyviai ir be jokių neaiškumų prisidėti prie pastangų rasti krizės sprendimą, pažymėjo H.Van Rompuy.

Ilgą laiką ES delsė imtis vadinamųjų trečiosios pakopos baudžiamųjų priemonių, nes nemažai šalių narių, pirmiausia Vokietija ir Italija, palaikančios glaudžius ekonominius ryšius su Rusija, nuogąstavo, kad griežtesnės sankcijos gali smarkiai pakenkti tiems ryšiams.

Antrosios pakopos sankcijos apsiribojo turto įšaldymų ir kelionių suvaržymais tiems, kurie prisidėjo prie krizės Ukrainoje ar turėjo iš jos naudos.

Sankcijos buvo neišvengiamos

Vašingtonas ir Kijevas skundėsi, kad tokių priemonių nepakanka, leisdami suprasti, kad ES bijo pakenkti savo glaudiems ekonominiams ryšiams su Rusija, kuri tiekia Bendrijai trečdalį jai reikalingų dujų.

Tačiau „Malaysia Airlines“ orlaivio katastrofa tapo lūžio tašku Bendrijos, netgi tokių jos narių kaip Vokietija ir Italija, požiūryje į Rusiją ir paskatino pradėti skubiai svarstyti „trečiosios pakopos“ sankcijas.

„Šios dienos sprendimas buvo neišvengiamas“, – nurodė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir paragino Rusijos vadovybę „laikytis deeskalavimo ir bendradarbiavimo kurso“ Ukrainos konflikte.

ES ambasadoriai taip pat sutarė imtis priemonių prieš keturis su V.Putinu siejamus verslininkus, kuriems bus taikomi turto įšaldymas ir kelionių draudimas. Veiksmų prieš tokias figūras blokas ėmėsi pirmą kartą.

Šių asmenų pavardės veikiausiai dar trečiadienį bus paskelbtos oficialiame ES leidinyje, ir naujosios sankcijos turėtų įsigalioti nuo penktadienio ar šeštadienio.

Maskva ne kartą paniekinamai atsiliepė apie JAV bei ES sankcijas, teigdama, kad jos yra neveiksmingos ir kontrproduktyvios, turint galvoje bendrus interesus tokiose svarbiose srityse, kaip kova su terorizmu.

„Mes įveiksime visus sunkumus, kurie kils tam tikrose ekonomikos srityse, ir galbūt tapsime labiau savarankiškesni bei labiau pasitikintys savo jėgomis“, – pirmadienį sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spaudos konferencijoje Maskvoje.

Didžiosios Britanijos dujų ir naftos milžinė BP, kuriai priklauso beveik 20 proc. Rusijos valstybinės energetikos bendrovės „Rosneft“ akcijų, skundėsi, kad naujosios sankcijos gali smarkiai pakenkti jos interesams.

Kai kurie ES diplomatai taip pat išsakė susirūpinimą, kad sankcijos paskatins V.Putiną galvoti, jog jis nebeturi ką prarasti, toliau eskaluodamas konfliktą.

Tačiau kitas ambasadorius tokią galimybę atmetė ir įspėjo: „Vladimiras Putinas ketina pamėginti suskaldyti europiečius, ir jo atsakas bus ES vienybės išbandymas“.

Australijai dabar rūpi lėktuvo katastrofos vieta, sako premjeras

Australijos prioritetas yra gauti prieigą prie Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofos vietos Ukrainoje, o ne įvesti naujas sankcijas Rusijai, trečiadienį pareiškė vyriausybės vadovas Tony Abbottas (Tonis Abotas).

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga antradienį paskelbė, kad reaguodamos į Maskvos veiksmus Ukrainoje, įveda jai naujas griežtas sankcijas, nukreiptas prieš svarbius finansų, ginklų ir energetikos sektorius.

Tačiau Australija nurodė, kad jau ėmėsi tam tikrų suvaržymų, kovo mėnesį įvedusi kelionių apribojimus ir tikslines finansines sankcijas. Šių priemonių buvo imtasi dėl Rusijos keliamos grėsmės Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

„Nesakau, kad kažkuriuo metu ateityje mes nežengsime toliau“, - sakė T.Abbotas žurnalistams.

„Tačiau šiuo metu mūsų dėmesys sutelktas ne į sankcijas, o į tai, kaip kiek įmanoma greičiau sugrąžinti namo mūsų žuvusiuosius“, - aiškino jis.

Australijos premjeras tai pareiškė, kai dėl vykstančių kovų tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų tarptautiniai tyrėjai antradienį, jau trečią dieną, negalėjo patekti į nelaimės vietą.

T.Abbotas pabrėžė, kad situacija nelaimės rajone „labai nestabili“.

„Rytų Europos geopolitinėje kovoje nepalaikome nė vienos iš pusių, bent jau šiuo metu“, - sakė Australijos premjeras.

„Mes tik norime sugrąžinti namo žuvusiuosius. Norime ten patekti, imtis darbo ir ištrūkti iš ten“, - sakė jis.

Daugiau naujienų