Poveikis rinkoms
Pirmąsias keletą dienų po šio sankcijų sprendimo naftos kainos biržose pakilo keletu dolerių už Brento standarto barelį.
Po Izraelio–HAMAS susitarimo, sumažinusio įtampą Artimuosiuose Rytuose, jos grįžo į įprastą pastaraisiais mėnesiais svyravimo apie 80 JAV dolerių normą.
Rusiškosios URALS naftos kainos vidurkio svyravimo, tiesą sakant, nežino niekas, taigi ir sankcijų poveikio jai nustatyti nėra galimybių. Viena aišku, kad ji didesnė nei 60 dolerių (ribinė kaina, už kurią leidžiama ją pirkti).
Tikėtina, kad dėl naujųjų sankcijų dar pabrangs šešėlinių tarpininkų paslaugos, tad Rusijos naftos eksportuotojai ir šalies biudžetas gaus doleriu kitu už barelį mažiau.
Sankcijos laivams
Iš viso sankcionuoti 183 laivai, ir tai yra ženkli dalis šešėlinio Rusijos naftos laivyno.
Šiuo požiūriu jau po prezidento rinkimų sugriežtinta JAV politika Rusijos atžvilgiu aukštai užkelia derybines pozicijas, nuo kurių patogiau bus D. Trumpui trauktis.
Nors dalis sankcijų lieka nukreiptos prieš prekybos tarpininkus romantiškais pavadinimais – kokią nors lūšnyne registruotą „Black Pearl Energy“ – šį kartą dėmesio centre yra materialūs objektai, o ne vienadieniai juridiniai lakštai.
Juos nuo JAV Finansų ministerijos išslapstyti kur kas sudėtingiau.
Naujos verslovės sąraše
Į sąrašą pateko „Gazpromneft“ įmonių kuokštas, taip pat ir viena uždariausių, neskaidriausių sektoriuje „Surgutneftegaz“ bei projektas „Vostok Oil“. Pastarąjį verta aptarti atskirai.
Tai nuo valstybinės „Rosneft“ atskirtas darinys, į kurį inkorporuoti „rudo lauko“ (Vankoro nafta) ir plyno („žalio“) lauko investicinių stadijų naftos ir dujų projektai Rytų Sibire.
Anksčiau skelbta, jog į „Vostok Oil“ projektą buvo kviečiamos investuoti Indijos kompanijos.
Dabar, matyt, jos laikys pauzę, kol sankcijinių grėsmių apimtis taps aiškesnė. Juo labiau kad yra abejonių ir dėl realių naftos išteklių telkiniuose.
Situacija: Rusijos kompanijų per antrines įmones valdomi vadinamieji slaptojo laivyno tanklaiviai nuo šiol turės didelių problemų tiek dėl krovos, tiek dėl naftos krovinių draudimo. Naujas ir šįsyk rimtas sankcijas įvedusios JAV, regis, pasiekė tikslą. / „Reuters“ nuotr.
Nuo Baltijos iki Japonijos jūrų
Vienaip ar kitaip naujas paketas paveiks keturis energijos išteklių eksporto uostus. Sankcijos dujų skystintojams – Vysocko uoste Baltijoje.
Lavnos uostas Barence sankcionuojamas tiesiogiai, jis krauna anglį, kaip ir Suchodolo uostas Japonijos jūroje.
Sąraše nėra statomo naftos eksporto uosto „Sever“ įlankoje greta istorinio Diksono miesto Karos jūroje. Tačiau jis skirtas „Vostok Oil“ naftos eksportui, tad sankcijos turėtų atsiliepti ir jo veiklai.
Dėmesys Arkčiai
Asmeninės sankcijos – Šiaurės rytų jūrų kelio („Sevmorput“) direktoriui Viačeslavui Rukšai, „Atomfloto“ (atominiai ledlaužiai) vadovui Jakovui Antonovui.
Nuo praėjusios vasaros JAV, sudariusios susitarimą su Kanada ir Suomija dėl bendros ledlaužių statybos, aktyviai įsijungė į „ledlaužių lenktynes“ Arktyje.
Dabartinės sankcijos yra tų lenktynių dalis: ne tik vystyti savo ledo laužymo pajėgumus, bet ir suvaržyti oponento veiklą.
Arčiau Lietuvos
Tarp kitų sąrašo personalijų verta pažymėti latvį. „Halavins, Aleksejs, Riga, Latvia; DOB 19 Nov 1981; POB Riga, Latvia; nationality Latvia“ – skelbiama sankcijų apraše.
Plati sankcionuojamųjų geografija tarsi atskleidžia, kaip yra išsikerojusi sankcijų apėjimo „grybiena“ netgi tose šalyse, kurios laikosi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu.
Vargu ar Lietuva čia liks išimtimi; tikėtina, kad ir pas mus taip pat yra besimaitinančių iš to biznio.
Nubrėžė gaires D. Trumpui
Galima įžvelgti požiūrio į Iraną ir Rusiją skirtumus tarp nuėjusios ir naujos Baltųjų rūmų administracijos.
J. Bidenas laikėsi griežtesnių nuostatų Rusijos, švelnesnių Irano atžvilgiu nei D. Trumpas (pastarasis, suprantama, iki šiol – tik retorikoje).
Tai nėra principinis nuomonių išsiskyrimas, veikiau nesutarimas dėl eiliškumo – kurį režimą „prignybti“ pirmiau.
183 – tiek laivų taikomos sankcijos, ir tai yra ženkli dalis šešėlinio Rusijos naftos laivyno.
Imtis abiejų naftos eksportuotojų iškart – per didelė rizika išbalansuoti rinką ir sukelti kainas. Tai iškart atsilieptų JAV namų ūkiams, kuriems kuro ir degalų kainos ypač svarbios.
Tad nuėjusi administracija šiuo savo sprendimu įstatė atėjusiąją į vėžes, kuriomis ji dar kurį laiką turės judėti: Rusija – pirmiausia. Iranas, tikėtina, turės palaukti dar bent porą mėnesių iki dabartinio OPEC+ susitarimo riboti naftos gavybą pabaigos.
Sutvirtino derybinę poziciją
D. Trumpas tvirtina, jog vienas pirmųjų jo darbų bus derybos su Vladimiru Putinu.
Tose derybose, suprantama, ir JAV turės pasiūlyti Rusijai kokių nors nuolaidų.
Šiuo požiūriu jau po prezidento rinkimų sugriežtinta JAV politika Rusijos atžvilgiu aukštai užkelia derybines pozicijas, nuo kurių patogiau bus D. Trumpui trauktis.
Naujausi komentarai