"Myliu tave amžinai", – skelbia užrašas ant buvusio Civilinės metrikacijos skyriaus sienos. Tačiau išdaužyti langai ir įgriuvęs stogas liudija, kad pastatas amžinai nestovės. Tokių statinių Naujojoje Vilnioje apstu.

Apstu namų vaiduoklių

"Naujojoje Vilnioje per 20 nepriklausomybės metų suniokota ir nusiaubta kelios dešimtys vertingų namų, kurie dabar naudojami kaip poligonas vaikams žaisti karą", – piktinosi vilnietis Valdas Banaitis.

Buvęs Civilinės metrikacijos skyrius, senasis Naujosios Vilnios seniūnijos pastatas, kino teatras "Draugystė", sovietmečiu veikęs restoranas, tremtiniams atminti stovintys vagonai – visi šie objektai ne tik naudojami kaip žaidimų aikštelė vaikams ar prieglauda valkatoms, bet ir tapo lengvu grobiu vagišiams. Jie iš nenaudojamų pastatų išnešė viską – nuo langų, kurie atsidūrė stiklo supirktuvėse, iki radiatorių.

Iš buvusio administracinio centro A.Kojelavičiaus gatvėje išsikrausčius Švietimo skyriui tuojau pat buvo išdaužyta 13 langų, o juos užkalus neliko durų. Toks pat likimas ištiko senąsias Naujosios Vilnios seniūnijos patalpas, kai kurie buvusios seniūnijos kabinetai buvo sudeginti. Priešais buvusį administracinį centrą stovi dar du apleisti pastatai – abu be langų, vienas ir be stogo. Tik išblukę užrašai skelbia, kad kažkada čia buvo ūkinių prekių ir baldų parduotuvės.

Kaip po karo

Baisiausiai atrodo pastatas toje pačioje A.Kojelavičiaus gatvėje, kuriame kažkada veikė biblioteka, paskui Civilinės metrikacijos skyrius, o dar vėliau laidotuvių biuras. Čia nėra ne tik langų ir durų, bet dar dūla sudegusio stogo likučiai ir įgriuvusios lubos. Nors raudoni užrašai įspėja, kad pastatas yra avarinės būklės ir į jį eiti draudžiama, pasidairius po jo vidų nesunku įsitikinti, kad gyvenimas šiuose griuvėsiuose verda – visur mėtosi tušti alkoholio buteliai, kitos šiukšlės, į nosį trenkia šlapimo ir išmatų dvokas.

"Niekam čia niekas nerūpi. Ir griūva viskas, ir gaisras buvo, vis tiek viskas apleista. Pūva tie pastatai, ir tiek", – tik rankomis skėsčiojo priešais buvusį Civilinės metrikacijos skyrių sutikti Naujosios Vilnios gyventojai Irina ir Vladas.

Langų bei durų neteko ir trijų aukštų buvusios vaikų ligoninės pastatas. Iš jo vagys taip pat išnešė viską, ką tik pajėgė – radiatorius, vonias. "Nors jokio karo Naujoji Vilnia nematė jau daugiau kaip 60 metų, šis rajonas atrodo kaip po karo", – kalbėjo V.Banaitis.

"Maxima" planus pakeitė

Nenaudojamas stūkso ir buvusio "Draugystės" kino teatro pastatas. Kultūros vertybe paskelbtomis kolonomis papuošti rūmai jau seniai turėjo virsti parduotuve, tačiau darbai taip ir nepajudėjo.

Šį pastatą valdė ir "Rimi" ir "Iki" prekybos centrai, o 2008 m. apie ketinimus čia įrengti parduotuvę paskelbė "Maxima". Tačiau keisti planus privertė užklupusi krizė.

"Prieš keletą metų planavome šioje vietoje statyti prekybos centrą. Tačiau pakitus ekonominei situacijai ir kritus gyventojų vartojimui, tolesnės plėtros planai buvo pristabdyti", – sakė bendrovės "Maxima LT" Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė.

Pasak jos, bendrovė stebės, kaip kinta ekonominė situacija, ir vertins galimybes "Draugystės" kino teatre atidaryti parduotuvę, tačiau kada tai galėtų įvykti, neaišku. Žinoma tik tiek, kad naujos "Maximos" parduotuvės Naujojoje Vilnioje nebus nei šiemet, nei ateinančiais metais, nes artimiausių metų bendrovės plėtros planuose prekybos centras šioje vietoje nenumatytas.

"Pastatas priklauso mums, tad kiek galime, jį prižiūrime. Pasirūpiname, kad nebūtų įmanoma patekti į vidų", – teigė bendrovės "Maxima LT" atstovė spaudai Renata Saulytė.

Išties, priešingai nei į kitus apleistus Naujosios Vilnios pastatus, į "Draugystę" patekti neįmanoma, nes langai ne užkalti lentomis, o užmūryti.

"Draugystės" kino teatro likimas buvo parūpęs ir Naujosios Vilnios seniūnijai. Seniūnas Jurijus Gridiuško pasakojo, kad pernai dabartinių kino teatro savininkų buvo klausiama, ką jie ketina daryti su šiuo pastatu, tačiau atsakymas negautas.

Seniūnui skauda širdį

"Man dėl tų apleistų pastatų labai širdį skauda. Juose ir šiukšlės kaupiasi, ir gaisrai kyla, ir vagystės dažnos. Naujoji Vilnia galėtų būti gražiausias Vilniaus kampelis, o atrodo niūriai. Ir gyventojai skundžiasi netvarka", – dūsavo J.Gridiuško.

Pasak jo, seniūnija prižiūri ir tvarko tik tuos pastatus, kurie priklauso savivaldybei, bet dauguma apleistų statinių turi privačius savininkus. "Kurių pastatų savininkus randam, su tais ir dirbam, raginam susitvarkyti", – kalbėjo seniūnas.

Jis teigė, kad senosios Naujosios Vilnios seniūnijos patalpos jau išdalytos įvairioms viešosioms įstaigoms ir šios bandys gauti lėšų iš ES struktūrinių fondų ir pastatą tvarkyti.

"Jeigu jie gaus finansavimą, viską rekonstruos. Bus gražu ir gera", – vylėsi J.Gridiuško. Vienos iš sugriuvusių parduotuvių savininkai taip pat lyg ir ruošiasi susitvarkyti savo turtą. Raginimai ko nors imtis buvo išsiųsti ir seniai neveikiančio restorano pastato savininkams.

"Mes nuolat sudarome neūkiškai tvarkomų pastatų sąrašus. Tokių pastatų savininkams gresia nemažos baudos. Tai taip pat turėtų žmones paskatinti savo turtą susitvarkyti", – pasakojo J.Gridiuško.

Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad jei nustatoma, jog netvarkingas pastatas turi defektų, kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, o savininkai neremontuoja ar negriauna statinio, jiems skiriama administracinė nuobauda nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. litų. Pastato savininkui ar savininkams ir toliau piktybiškai nieko nedarant, savivaldybė kreipiasi į teismą dėl statinio nugriovimo.

Griuvėsiai akių nebado

Naujosios Vilnios rinkimų apygardoje į Seimą išrinktas ir įvairiose šio sostinės rajono bendruomenės šventėse lankytis mėgstantis parlamentaras Artūras Melianas aiškino, kad apleistų pastatų gausa Naujoji Vilnia niekuo neišsiskiria iš bendro šalies konteksto. Anot jo, apleistų pastatų yra visur, o Naujoji Vilnia turi didesnių bėdų ir jas reikia spręsti.

"Naujojoje Vilnioje aukštas nedarbo lygis, ypač tarp jaunimo. Be to, šis rajonas įsikūręs atokiau nuo miesto centro, tad ir jo socialinėms problemoms skiriama mažiau dėmesio", – samprotavo Seimo narys.

Gyventojai gali tik prisijungti

Akcijas "Darom" Naujojoje Vilnioje koordinuojanti šio rajono gyventoja Žana Aleksienė mano, kad apleistus pastatus būtų galima panaudoti būtent socialinėms problemoms spręsti, pavyzdžiui, juose įrengti socialinius būstus ar visuomenės centrus.

"Valdžia šią problemą galėtų spręsti racionaliau. Jeigu aš būčiau miesto šeimininkas, tikrai nestatyčiau naujų socialinių būstų, o renovuočiau tas patalpas, kurios jau yra pastatytos", – kalbėjo Ž.Aleksienė.

Pasak jos, gyventojai gali tvarkyti tik šalia apleistų namų esančią teritoriją, nes eiti į griūvančius pastatus draudžiama.

"Kita vertus, ši žemė priklauso savivaldybei, ji ir turi tvarkyti aplinką. Mes, gyventojai, galime tik prisijungti prie talkos", – sakė Naujosios Vilnios gyventoja.

Vaiduoklių mažėja

Vilniuje per metus ketvirtadaliu sumažėjo neūkiškai prižiūrimų pastatų. Pagal seniūnijų pateiktus sąrašus 2009 m. tokių pastatų buvo 158, šiemet jų sumažėjo iki 118. Dalis netvarkingų pastatų buvo nugriauti, kiti pradėti remontuoti.

"Džiaugiuosi, kad netvarkingų pastatų Vilniuje pagaliau mažėja. Kryptingai dirbame ir dirbsime, kad pastatų vaiduoklių Vilniuje neliktų", – sakė Vilniaus meras Vilius Navickas. Pasak jo, neprižiūrimų pastatų savininkus galėtų sudrausminti didesnės baudos.

Anot savivaldybės specialistų, dažniausiai neprižiūrimų pastatų savininkai yra fiziniai ar juridiniai asmenys. Daugiausia sunkumų kyla, kai vieno pastato savininkai yra keli fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie nesusitaria dėl pastato panaudojimo.