- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern trečiadienį paskelbė „klimato ekstremaliąją padėtį“ ir parlamentui pasakė, kad būsimų kartų vardan reikia skubiai veikti.
Pasak J. Ardern, mokslo duomenys apie klimato kaitą aiškūs, tad Naujoji Zelandija turi pripažinti grėsmę.
Centro kairės lyderė sakė, kad reikalinga priimti atitinkamą parlamento deklaraciją, kaip jau yra padariusios keliolika kitų šalių.
„Tie atvejai, kai paskelbiame deklaracijas, dažnai būna susiję su pavojumi gyvybei, pavojumi turtui ir ekstremaliomis civilinės gynybos padėtimis, – parlamentui sakė ministrė pirmininkė. – Jei nereaguosime į klimato kaitą, ir toliau susidursime su šiomis ekstremaliomis situacijomis.“
Parlamentarai didele dalimi simbolinę „klimato ekstremaliosios padėties“ deklaraciją priėmė 76 balsais prieš 43.
„Balsuokite už šią deklaraciją, būkite istorijos teisiųjų pusėje, prisidėkite prie sprendimo, kurį drauge turime padaryti dėl kitos kartos“, – sakė J. Ardern.
Jungtinės Karalystės parlamentas pernai gegužę pirmasis pasaulyje paskelbė klimato ekstremaliąją padėtį. Netrukus JK pavyzdžiu pasekė Airija.
Kaip nurodo tokių deklaracijų siekianti JAV lobizmo grupė „The Climate Mobilisation“, iš viso tokias deklaracijas yra paskelbusios keliolika valstybių ir 1,8 tūkst. pasaulio miestų.
Grupė tvirtina, kad tokios deklaracijos yra būtinas pirmasis žingsnis pripažįstant klimato kaitos iššūkio mastą, paskatinsiantis kovos su klimato kaita veiksmus.
Naujosios Zelandijos centro dešinės opozicinė Nacionalinė partija atmetė klimato ekstremaliosios padėties deklaraciją, kurią pavadino „dorybės demonstravimu“.
„Tai gali pakenkti, nes vers žmones manyti, kad paskelbus ekstremaliąją padėtį kažkas įvyko, nors taip nėra, – radijui „Radio New Zealand“ sakė partijos lyderė Judith Collins. – Tai gan neteisinga ir klaidinama.“
J. Ardern pernai įpareigojo šalį iki 2050 metų pasiekti neutralumą išmetamo anglies dvideginio požiūriu, o iki 2035 metų pasiekti, kad visa jai reikalinga energija būtų išgaunama iš atsinaujinančių šaltinių.
Ministrė pirmininkė taip pat sustabdė visus naujus naftos ir dujų žvalgymo darbus Naujosios Zelandijos vandenyse.
Tačiau kritikai sako, kad 2017 metais, po aplinkosaugos klausimus akcentavusios kampanijos į valdžią atėjusios J. Ardern vyriausybė nepakankamai stiprina Naujosios Zelandijos „švarų ir žalią“ įvaizdį.
Klimato tyrimų institutų įkurtas portalas „Climate Action Tracker“ (CAT) Naujosios Zelandijos klimato politiką vadina „nepakankama“ tikslams pagal 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimą pasiekti.
Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ atkreipė dėmesį, kad J. Ardern pažadas dėl neutralumo iki 2050-ųjų neapima vienų iš svarbiausių Naujosios Zelandijos atveju šiltnamio efektą sukeliančių dujų – metano – ir kad taip siekiama apsaugoti pelningą žemės ūkio sektorių.
„Greenpeace“ aktyvistė Kate Simcock sakė, kad J. Ardern veiksmai dėl klimato neatitinka jos žodžių.
„Kai namas dega, nėra prasmės spausti pavojaus mygtuko tuo pačiu metu negesinant ugnies, – sakė ji. – Gesinti gaisrą Naujojoje Zelandijoje reiškia spręsti žemės ūkio [lemiamą] taršą.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lenkija ir Ukraina surengė derybas dėl ukrainietiškų produktų importo reguliavimo
Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų. ...
-
Ambasadorė: rusai Estijoje turi daugiau teisių nei Rusijoje2
Estijos ambasadorė Ukrainoje Annely Kolk įsitikinusi, kad daugiausia rusakalbių gyvenamame Estijos mieste Narvoje nėra potencialo prorusiškiems protestams. ...
-
Atsistatydina Latvijos užsienio reikalų ministras K. Karinis
Buvęs Latvijos premjeras, dabartinis šalies užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis žurnalistams pareiškė, kad, kilus skandalui dėl skrydžių, jis balandžio 10 d. atsistatydins iš pareigų. ...
-
Kremlius: vyksta dialogas dėl JAV žurnalisto iškeitimo
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad vyksta diskusijos dėl galimų mainų, susijusių su „The Wall Street Journal“ žurnalistu Evanu Gershkovichiumi, beveik prieš metus sulaikytu Rusijoje ir apkaltintu šnipinėjimu. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
O. Scholzas: kai kurios šalys, tarp jų ir Ukraina, svarsto, kaip sėsti prie derybų stalo
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad nuolat keliamos tarpininkavimo iniciatyvos dėl taikos Ukrainoje, praneša UNIAN. ...
-
D. Kuleba atvyko į Naująjį Delį stiprinti ryšių su Indija, istorine Rusijos sąjungininke
Ukrainos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį atvyko į Naująjį Delį dviejų dienų vizito, kurio tikslas – stiprinti dvišalius ryšius ir bendradarbiavimą su Indija, Rusiją patikima sąjungininke laikančia dar nuo Šaltoj...
-
Mirė 90 metų sulaukęs Nobelio premijos laureatas D. Kahnemanas1
Sulaukęs 90 metų mirė Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas, elgesio ekonomikos teorijų pirmeivis, padaręs didelę įtaką šiai disciplinai, trečiadienį patvirtino jo darbdavys. ...
-
Kinija: Filipinų provokacijos lemia įtampą Pietų Kinijos jūroje
Kinija ketvirtadienį apkaltino Filipinus dėl pastaruoju metu didėjančios įtampos tarp abiejų šalių karštai ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje. ...
-
Buvęs Vokietijos kancleris: Vakarai turi derėtis su V. Putinu
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis pareiškė vis dar galintis įsivaizduoti, kad jo draugystė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gali pasitarnauti užbaigiant karą Ukrainoje. ...