Pereiti į pagrindinį turinį

Nurodė vieną didžiausių Ukrainos politikos ydų

Populizmas yra pagrindinė Ukrainos politikos varomoji jėga, LRT RADIJUI sako Carnegie fondo už tarptautinę taiką Europoje apžvalgininkas Balazsas Jarabikas. Jo tvirtinimu, dėl šios priežasties Ukrainos vyriausybė nėra nusiteikusi taupyti ir netgi stengiasi nuo to atsiriboti.

Scanpix nuotr.

– Ar naujas Ukrainos premjeras gali suteikti šaliai daugiau politinio stabilumo?

– Pirmiausia, manau, jog labai svarbu, kad Ukraina pagaliau vėl turi savo premjerą ir vyriausybę po du mėnesius trukusio politinio chaoso. Tai savaime suteikia stabilumo. Tikėtina, kad politinės jėgos taip pat bus daug labiau kontroliuojamos ir dėl to, kad Volodymyras Hroismanas laikomas dešiniąja prezidento Petro Porošenkos ranka. Tokiu būdu P. Porošenka turės galimybę daryti įtakai visoms svarbiausioms, išskyrus parlamentą, politinėms institucijoms.

Susiklosčiusi situacija jam suteikia beveik tiek pat galių, kiek turėjo tik du Ukrainos prezidentai – Viktoras Janukovyčius ir Leonidas Kučma. Kaip pamename, po L. Kučmos valdymo įvyko oranžinė revoliucija, o  V. Janukovyčius buvo nuverstas Maidano revoliucijos.

– Kai kurie analitikai teigia, kad ryšiai su prezidentu gali trukdyti sklandžiai valdyti. Ar ir Jūs taip manote?

– Tai nebūtinai neigiama įtaka. Dar prieš du mėnesius tikrai neatrodė, kad prezidento proteguojamas V. Hroismanas galėtų tapti premjeru, kuris, galima sakyti, suvienijo skylančia koalicija. Beje, tai dar viena problema – dviejų partijų koalicija neturi užtektinai balsų, renkant ministrus, ir turi kliautis oligarchų grupėmis.

Dabar opozicijoje esanti Julija Tymošenko dabartinę koalicija pavadino paremta ne europietiškomis idėjomis ar konstitucija, bet įvairių grupių interesais. Taigi iš vienos pusės, P. Porošenka savo rankose turi vykdomąją valdžią, tačiau šalies parlamente šešėlių temdoma koalicija toliau vykdo savo darbą. Manau, kad tai ir bus didžiausia kliūtis reformoms ir jų įgyvendinimas vyks tokiu pat tempu.

– Kiek naujas premjeras gali prisidėti, kad Ukraina greičiau gautų užstrigusią tarptautinę finansinę paramą?

– Iš esmės Ukraina vykdo reikalingas sąlygas. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) reikalavo išrinkti nepriklausomą generalinį prokurorą ir naują stabilią vyriausybę. Tačiau, mano nuomone, Ukrainai šiuo metu nereikia finansinės pagalbos. Ji turi užtektinai išteklių, valiuta, galima sakyti, stabilizuojasi, šalies sėkmės paslaptis – makroekonomikos stabilizavimas bei augimas ir tam dar reikia vykdyti daugiau reformų ir finansuoti tam tikras sritis. Šioje srityje ir galėtų prisidėti TVF, tačiau jo pagrindinė sąlyga – taupymas, o dabartinė vyriausybė, mano nuomone, nori būti labiau populistinė ir atsiriboti nuo taupymo, kai šalyje ir taip daug skurdo.

– Tačiau ką tik išrinktas premjeras pažadėjo nebūti populistu.

– Žinoma, kad jis taip sakė, tačiau reikia pripažinti, kad populizmas ir yra pagrindinė Ukrainos politikos varomoji jėga. Žinoma, tikiuosi, kad V. Hroismanas  bus mažiausiai populistiškas iš visų šalies premjerų, nes bent jo pirmtakas Arsenijus Jaceniukas buvo pats populistiškiausias kada nors buvęs šalies premjeras.

– Jau dabar aišku, kad naujajame ministrų kabinete nebeliks nė vieno užsieniečio. Ar tai ką nors pasako apie dabartinę Ukrainos politikos situaciją ir požiūrį?

– Turėti užsieniečių vyriausybėje tikrai nėra būtina. Žinoma, Vakarų skolintojams palanku turėti jų pačių stebėtojus vyriausybės viduje, kurie užtikrintų, kad vyktų reformos ir griežta makroekonomikos politika. Tačiau Ukraina nepriklausoma ir savarankiška valstybė. Tikiuosi, jog šalis įrodys, kad ji turi užtektinai profesionalių specialistų, kurie pasirūpins svarbiausiais šalies klausimais. Užsieniečių skaičius vyriausybėje dabar nėra svarbiausias klausimas. Dabar svarbiausia, kaip dirbs nauja vyriausybė. Net neabejoju, kad ir patys ukrainiečiai atidžiai seks jos darbą ir vertins jį pagal griežčiausius kriterijus.

Daugiau naujienų