SPD federalinė vykdomoji valdyba parėmė O. Scholzą praėjus kelioms dienoms po to, kai gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad nekandidatuos į kanclerius.

O. Scholzas dar turi būti oficialiai patvirtintas sausio 11 dieną vyksiančioje partijos konferencijoje.

Vokietijos rinkėjai vėl eis prie balsadėžių vasario 23-iąją po to, kai po ilgus mėnesius trukusių vidinių ginčų žlugo O. Scholzo vyriausybė.

Koalicija valdė Vokietiją nuo 2021-ųjų, vedama O. Scholzo kairiųjų pažiūrų socialdemokratų. Koalicijai taip pat priklausė dvi mažesnės politinės jėgos – į verslą orientuota Laisvoji demokratų partija (FDP) ir žalieji.

Aljanse nuo pradžių vyravo įtampa ir susiskaldymas, tačiau galutinis smūgis suduotas, kai kancleris, vėlyvą vakarą ir po ginčų, kaip atgaivinti šlubuojančią Vokietijos ekonomiką, atleido FDP finansų ministrą Christianą Lindnerį.

Friedrichas Merzas, pagrindinės opozicijos politinės jėgos, Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU), vadovas, kandidatu buvo nominuotas jau rugsėjį. Partija šiuo metu pirmauja gyventojų apklausose.

Aplinkosauga susirūpinusiems žaliesiems rinkimuose atstovaus dabartinis šalies ekonomikos ministras bei vicekancleris Robertas Habeckas.

Žalieji nėra didelė partija ir praeituose rinkimuose jų populiarumas dar labiau smuko. Remiantis apklausomis, rinkėjų palaikymas šiai politinei jėgai dabar siekia apie 10 procentų. Mažai tikėtina, jog jų atstovas perims šalies lyderio kėdę.

Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) paskelbė, jog jau kitą mėnesį oficialiai paskelbs dabartinę partijos vadovę Alisą Weidel kaip savo kandidatę į kanclerius.

F. Merzo CDU jau daugiau nei metus apklausose sulaukia apie 30 proc. rinkėjų palaikymo. O. Scholzo socialdemokratai – šiuo metu stipriausia valdančioji partija – surenka apie 16 proc. ir yra treti. Juos lenkia AfD, su apytikriai 19 proc. palaikymu.