JAV ir Rusija oficialiai nutraukė ginklų kontrolės sutartį: NATO kaltina Rusiją

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija penktadienį skelbia svarbios Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės sutarties galiojimo pabaigą, o šis žingsnis didina nuogąstavimų, kad abi supervalstybės gali atnaujinti didelio masto ginklavimosi varžybas.

1987 metais tuometinio JAV prezidento Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) ir Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo sudaryta Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartimi buvo uždraustos 500-5 500 km nuotolio antžeminės raketų sistemos, galinčios nešti ir branduolines, ir įprastas kovines galvutes.

Sutartis buvo laikoma pasaulinio saugumo užtikrinimo pagrindu. Nuogąstaujama, kad jai žlugus pavojus iškils ir naujajai Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarčiai, ribojančiai Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) pridūrė, kad dėl šios Šaltojo karo sutarties žlugimo kalta Maskva, sąmoningai ją pažeidusi. „JAV pasitraukimas iš sutarties įsigalioja šiandien“, – M. Pompeo sakė per vizitą Bankoke, kur vyksta Pietryčių Azijos bloko užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Kiek anksčiau Rusija irgi paskelbė, kad šis susitarimas yra „miręs“.

Abi šalys prieš kelis mėnesius pasiuntė signalų, kad ketina pasitraukti iš INF sutarties ir kaltino viena kitą pažeidus jos sąlygas. Panašūs kaltinimai skambėjo ir penktadienį.

„Rusija yra visiškai atsakinga už šios sutarties iširimą“, – pabrėžė M. Pompeo. Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu paskelbė: „2019 metų rugpjūčio 2-ąją JAV iniciatyva Sovietų Sąjungos ir JAV sutartis dėl jų vidutinio ir trumpesnio nuotolio raketų eliminavimo buvo nutraukta.“

Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas anksčiau ragino Jungtines Valstijas baigus galioti sutarčiai įgyvendinti vidutinio nuotolio branduolinių raketų dislokavimo moratoriumą.

Reuters nuotr.

„Pasiūlėme JAV ir kitoms NATO narėms apsvarstyti vidutinio nuotolio raketų dislokavimo moratoriumo paskelbimą“, – naujienų agentūrai TASS sakė S. Riabkovas.

„Šis moratoriumas būtų palyginamas su tuo, kurį jau paskelbė Vladimiras Putinas, kuriame sakoma, jog jeigu Jungtinės Valstijos nedislokuos savo įrangos tam tikruose regionuose, Rusija taip pat nuo to susilaikys“, – pridūrė viceministras.

S. Riabkovas taip pat abejojo NATO pažadais nedislokuoti branduolinių raketų Europoje. „Kol kas NATO narės tikina mus, kad nėra planų dėl galimo tokios branduolinės įrangos dislokavimo, – sakė jis. – Tačiau tokių patikinimų negalima priimti už gryną pinigą. Aljansas praeityje ne kartą sulaužė savo paties pažadus ir keitė savo paties planus“.

Rusija gali dislokuoti naujų ginklų

Vašingtonas ir Maskva seniai kaltina vienas kitą pažeidžiant 1987 metų INF sutartį ir abi šalys daug mėnesių planavo pasitraukimą iš jos.

Rusijos prezidentas V. Putinas dalyvavimą sutartyje sustabdė kovą, JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai paskelbus, kad ji atsisako šios sutarties. Be įtariamų Rusijos pažeidimų, Vašingtonas priežastimi nurodė ir tai, kad INF sutartis suriša jam rankas, o kitos šalys, pirmiausia Kinija, turi laisvę.

„Dabar, kai sutartis baigėsi, matysime naujų ginklų kūrimą ir dislokavimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė karinis analitikas Pavelas Felgengaueris. Jis pridūrė: „Rusija jau pasirengusi.“

V. Putinas naujus ginklus pirmą kartą aptarė praėjusių metų pabaigoje, klausantis aukšto rango karininkams, o daugiau detalių pateikė vasario mėnesį, JAV kaip tik pradėjus pasitraukimo iš INF sutarties procedūrą.

Scanpix nuotr.

Be vidutinio nuotolio iš sausumos leidžiamų raketų Maskva planuoja sukurti raketų „Kalibr“, kurias sėkmingai naudojo karinis laivynas ir kurios buvo išbandytos Sirijoje, versiją sausumos pajėgoms.

Tačiau Rusiją riboja finansai. Šaliai sunku atsigauti po 2014 metų ekonominės krizės, kurią sukėlė sankcijos ir naftos kainų smukimas. Rusijos karinis biudžetas sudaro dešimtadalį JAV karinio biudžeto. V. Putinas yra minėjęs, kad naujosios raketos turi būti kuriamos „nedidinant gynybos biudžeto“. Stebėtojai sako, kad nenoras didinti išlaidas gali būti palikimas iš Sovietų Sąjungos, kuri žlugo iš dalies dėl didžiulių išlaidų gynybai naštos.

Baigia galioti kita svarbi sutartis

Vašingtonas pastaruosius penkerius metus smerkė Rusiją dėl kuriamų sistemų, kuriomis, amerikiečių teigimu, buvo pažeidžiama INF sutartis. Tai raketos 9M729, galinčios nuskrieti, kaip nurodo NATO, maždaug 1,5 tūkst. kilometrų. Maskva tvirtina, kad jos skrieja tik 480 kilometrų.

D. Trumpui paskelbus apie savo ketinimus atsisakyti sutarties, Kremlius nelabai stengėsi jį atkalbėti.

Rusų pareigūnai INF sutartį kritikavo daug metų, tvirtindami, kad ji suteikia nesąžiningą pranašumą Vašingtonui. „Rusija žaidė jau seniai: iš pradžių neigė, kad ši raketa egzistuoja, tada pripažino, kad ji egzistuoja, bet sakė, kad ji atitinka sutartį“, – pažymėjo karinis analitikas Aleksandras Golcas.

„Dar 2007 metais, kai Rusija pasitraukė iš Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties (CFE), Rusijos kariškiai ir Kremlius sakė, kad INF sutartis nėra gera, kad ji nėra teisinga“, – pridūrė P. Felgengaueris.

Kaskart, kai JAV paskelbdavo apie naujos raketinės gynybos sistemos dislokavimą sąjungininkėse Europoje ar Azijoje, būdavo keliami klausimai dėl šios sutarties. JAV sako, kad šios sistemos yra tik gynybinės, bet Maskva mano, kad jos yra pernelyg arti, ir laiko jas bandymu varžyti Rusijos branduolinius pajėgumus.

INF sutartis buvo laikoma viena iš dviejų svarbių Rusijos ir JAV sutarčių dėl ginkluotės. Antroji būtų naujoji Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartis, ribojanti Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių. Tačiau ši sutartis turi baigtis 2021 metais, o didelės politinės valios derėtis dėl jos pratęsimo nematyti.

„Šansų, kad tai tęsis, nedaug“, – sakė Aleksandras Saveljevas iš Rusijos tarptautinių reikalų tarybos – rusų ne pelno organizacijos.

„Tuomet niekas nevaržys Jungtinių Valstijų ir Rusijos naujų branduolinių ginklavimosi varžybų“, – pridūrė jis.

NATO kaltina Rusiją

NATO penktadienį kaltino Rusiją dėl svarbios Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės sutarties pabaigos ir pažadėjo „apgalvotai ir atsakingai“ reaguoti į Maskvos sparnuotųjų raketų dislokavimą.

29 valstybes vienijantis transatlantinis gynybos aljansas palaiko Vašingtoną, Jungtinėms Valstijoms ir Rusijai nutraukus 1987-aisiais sudarytą Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį.

„Rusijai tenka visa atsakomybė už sutarties pabaigą“, – nurodė NATO, apkaltindamas Maskvą pažeidus šią sutartį.

„Apgailestaujame, kad Rusija neparodė noro ir nesiėmė jokių įrodomų žingsnių grįžti prie savo tarptautinių įsipareigojimų laikymosi, – nurodė NATO. – Situacija, kai Jungtinės Valstijos visiškai laikosi sutarties, o Rusija – ne, nėra tvari“.

„NATO apgalvotai ir atsakingai reaguos į reikšmingą riziką, kurią sąjungininkų saugumui kelia rusiškos raketos 9M729“, – nurodė Aljansas.

Vis dėlto Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO sieks išvengti „naujų ginklavimosi varžybų“ su Rusija. „Nenorime naujų ginklavimosi varžybų ir neturime jokių ketinimų dislokuoti Europoje naujų anžeminių branduolinių raketų“, – per spaudos konferenciją Briuselyje kalbėjo jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Kažkas nesuprantamo su tais jankiais: tai sako kad jų ginklai geriausi pasauly, kad rusų TIK fuflo, dabar TIEK triukšmo kad ESĄ rusų kažkokia raketikė kiek geresnė nei jų.

kol

kol portretas
jie tarpusavy pjaunasi kinai klonuoja biorobotus ir modernizuoja technika...
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių