Rusijoje niekas negali būti saugus. Oligarchų neapsaugo nei armija apsaugininkų, nei ryšiai su įtakingais pareigūnais. Naftos bendrovės "Rosneft" viceprezidento Michailo Stavskio sūnaus Michailo pagrobimas – ne be specialiųjų tarnybų šešėlio.

Paslaptingas pagrobimas

19-metis Michailas, Dujų ir naftos universiteto studentas, buvo pagrobtas balandžio viduryje. Tuo metu, kai jis po paskaitų žengė pro universiteto vartus, du prie jaunuolio pribėgę vyriškiai stvėrė šį už parankių ir nusitempė į šalia stovintį automobilį tamsintais langais.

Nuo tada apie "Rosneft" viceprezidento sūnų nėra jokių žinių. O ir pats pagrobimo faktas išryškėjo tik šią savaitę. Jokios informacijos apie Michailą jaunesnįjį neteikia nei šeima, nei universiteto vadovybė, nei "Rosneft" atstovai.

"Šaltiniai Vidaus reikalų ministerijoje ir "Rosneft" saugumo tarnyboje mano, kad pats M.Stavskis slepia nuo jų informaciją ir savarankiškai bendrauja su pagrobėjais. Priežastis – kažką slepia (kaip ir visi Rusijos oligarchai), o ir pagrobėjai paskelbė tokias sąlygas", – dienraščiui sakė buvusių SSRS šalių saugumo ekspertas Jevgenijus Limarevas.

Įspėjimas buvo gautas

Versija, kad Michailą jaunesnįjį galėjo pagrobti "nesusipratėlių gauja", beveik lygi nuliui. Pats Dujų ir naftos universiteto pastatas ir prieiga prie jo suprojektuoti taip, kad atvažiuoti, o juo labiau nepastebėtam pačiupti ir nusitempti į automobilį žmogų, net ir netvirto fizinio sudėjimo, beveik neįmanoma.

Mokslo įstaigą juosia aukšta tvora, už jos – platus Lenino prospektas, kuriuo važiuojantį automobilį plika akimi galima stebėti daugiau nei kilometrą. Be to, universitetas, kuriame, be Michailo, mokosi nemažai kitų įtakingų naftininkų atžalų, galimam išpuoliui ruošėsi.

"Prieš porą mėnesių rektoriaus įsakymu pas mus buvo sustiprinta apsauga visame universitete ir jo prieigose. Dabar kartais apžiūrime teritoriją, esančią šalia universiteto. Įeinant į universitetą, kaip ir visose mokslo įstaigose, reikia gauti leidimą, bet dabar jį patikrinti turime teisę ne tik mes, bet ir universiteto vadovybė bei dėstytojai. Ir ne tik prie įėjimo – bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje", – dienraščiui pasakojo prie universiteto durų budintis apsaugos darbuotojas.

Apsaugininkai įsitikinę, kad tokių priemonių imtasi, nes buvo gauta informacija, jog Stavskių šeimynai gresia nemalonumai. M.Stavskis vyresnysis yra valdančiosios "Vieningosios Rusijos" narys ir artimas premjero Vladimiro Putino saugumiečių komandos žmogus.

Iššūkis Kremliaus kardinolui

Rusijos spauda rašo, kad pagrobėjai reikalauja 50 mln. eurų (apie 172,5 mln. litų) išpirkos. Kitais duomenimis, 10 mln. eurų (34,5 mln. litų). Tačiau išpirka gali būti tik klaidinantis manevras, nes pagrobti tokio įtakingo tėvo sūnų tik tam, kad gautum išpirką, vargu ar kas ryžtųsi.

"Jūs galite įsivaizduoti, kokią padėtį užima tas, kuris įsakė pagrobti vicepremjero Igorio Sečino bendražygio sūnų? Tai reiškia, kad užsakovas – net ne koks nors jėgos instancijų generolas. Žiūrėkite aukščiau. Jis nieko nebijo ir pasitiki savo jėgomis. Arba tai visiškas nesusipratėlis, nesuvokiantis, ką veikia", – laikraščiui "Novaja gazeta" tvirtino slaptas Vidaus reikalų ministerijos šaltinis.

J.Limarevas teigė, kad pilkuoju Kremliaus kardinolu vadinamas I.Sečinas visiškai nesusijęs su M.Stavskio jaunesniojo pagrobimu.

"Tik informacijai nutekėjus į žiniasklaidą, jis pradėjo spausti "Rosneft" saugumo tarnybą ir Vidaus reikalų ministeriją, kad greičiau viskas būtų sutvarkyta", – kalbėjo ekspertas.

Senos skolos pasivijo?

Gerų ryšių Rusijos specialiosiose tarnybose turintis J.Limarevas mano, kad pagrobimą užsakė buvę M.Stavskio partneriai – "stogas".

"Tai susiję su 2000–2006 m. M.Stavskio veikla. Jis neva neatidavė 5–8 mln. eurų (17,25–27,5 mln. litų – red. past.) skolos už apsaugą ir bendradarbiavimą, kai dirbo "Nojabrskneftegaz" ir "Sibneft" (dabar "Gazprom neft" – red. past.), taip pat už pagalbą gaunant aukštus postus "Sibneft" ir "Rosneft", – kalbėjo ekspertas. – Matyt, tapęs "Rosneft" viceprezidentu M.Stavskis nutraukė ryšius su buvusiais bendražygiais ir atsisakė ginti jų interesus bendrovėje "Rosneft". Todėl jam buvo pateikta sąskaita, tačiau mokėti jis nenorėjo arba išsisukinėjo."

Pasak J.Limarevo, užsakovai kilę iš Baškirijos, kaip ir pats M.Stavskis. Jie užėmė aukštus postus vietos Vidaus reikalų ministerijoje, o atėjus V.Putinui į valdžią pasiekė karjeros aukštumas Maskvoje. Tie žmonės taip pat turi didelių interesų naftos versle – toje pat "Rosneft".

Viską kontroliuoja gauja

Išanalizavus visus per pastarąjį dešimtmetį Rusijoje įvykdytus pasiturinčių rusų ir jų šeimos narių pagrobimo atvejus aiškėja, kad 90 proc. jų atliko buvę ar esantys Federalinės saugumo tarnybos, Vidaus reikalų ar Gynybos ministerijos darbuotojai. Šie žmonės turi prieigą prie slaptų duomenų bazių, turi specialią įrangą klausytis pokalbių.

"Pagrobėjai – profesionalai, tikriausiai susiję su saugumiečiais. Jų užduotis – išmušti skolą ir pasiimti sau apdovanojimą", – sakė J.Limarevas.

Rusijos žiniasklaida spėja, kad tai vadinamoji Šilovo gauja, kurios lyderis Denisas Šilinas slapstosi Urugvajuje.

1969 m. gimęs Šilo pravardę turintis nusikaltėlių autoritetas dar žinomas kaip Šiminas, Žilinas, Marčenka, Popovas. Po tarnybos oro desantininkų kariuomenėje jis bendradarbiavo su KGB. Nuo 1995 m. paskelbta Šilo paieška. 2005-aisiais jis buvo sulaikytas, bet jau po dienos paleistas.

"Redakcijoje yra D.Šilino pokalbių su jo bendrais Maskvoje ir Ukrainoje įrašai, kuriose kalbama apie planuojamus naujus nusikaltimus. Nusikaltėliai kalbėjo apie buvusio Ukrainos vidaus reikalų ministro Jurijaus Kravčenkos dukters Irinos ir kelių ukrainiečių verslininkų pagrobimą", – teigė laikraščio "Novaja gazeta" reporteris Sergejus Kanevas.

Teisėsaugininkai neoficialiai tvirtina, kad prieš grupuotės narius jau sukaupta pakankamai įrodymų, tačiau susidoroti su ja neleidžia aukštas pareigas einantys globėjai.

"Visų įtariamųjų pavardės žinomos. Problema tik ta, kad ši grupuotė vykdo aukštų pareigūnų užsakymus. Abipusė nauda aiški. Už tai, kad įvykdytų užsakymą, nusikaltėliai turi teisę išmelžti auką, o valdžios atstovai garantuoja vykdytojų neliečiamybę. Iki šiol schema veikia be trukdžių", – teigė slaptas laikraščio "Novaja gazeta" informacijos šaltinis.

Ketvirtas atvejis

Per 2008-uosius buvo pagrobti bent trys įtakingi asmenys. Prieš pat Naujuosius metus gruodžio 26 d. buvo pagrobtas akademiko Andrejaus Sacharovo našlės pusbrolio sūnus Grigorijus Cibizovas. Su artimaisiais susisiekę nusikaltėliai pareikalavo 350 tūkst. JAV dolerių (840 tūkst. litų) išpirkos. Giminaičiai surinko ir perdavė pagrobėjams reikalaujamą sumą, tačiau G.Cibizovas namo taip ir negrįžo.

Šiek tiek anksčiau praėjusį rugsėjį iš kotedžo gyvenvietėje Serebrenyj Bor sugebėjo pasprukti pagrobtas Magomedas Chamchojevas. Po pusdienio nuvykę į kotedžą milicininkai ten nieko neberado – dokumentai buvo sudeginti, o pats kotedžas pasirodė priklausąs Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojui. Tuomet už tai, kad įkaitas būtų paleistas, iš jo artimųjų reikalauta sumokėti 2 mln. JAV dolerių (4,8 mln. litų).

Daugmaž po mėnesio buvo pagrobtas "Sovfrachto" vyriausiojo vadybininko Raiso Nurmuchamedovo 19-metis sūnus Rustamas. Tėvas, saugumiečių patariamas, sumokėjo išpirką – 3 mln. eurų (apie 10,35 mln. litų) ir išsiuntė vaiką gyventi užsienyje.

Nei ši, nei jokia kita su pasiturinčių rusų ir jų vaikų grobimais susijusių bylų taip ir nebuvo ištirta iki galo.

Michailas Stavskis

Gimė 1961 m. Ufos mieste.

Baigęs Ufos naftos institutą dirbo naftos gavybos srityje operatoriumi, vėliau ėmė kopti karjeros laiptais, kol tapo cecho viršininku.

1995 m. išrinktas miesto tarybos nariu.

1997 m. tapo bendrovės "Nojabrskneftegaz" direktorių tarybos nariu, 2004 m. – "Sibneft" centrinio aparato darbuotojas.

2005 m. paskirtas "Rosneft" viceprezidentu – tai jo karjeros viršūnė.

Yra valdančiosios partijos "Vieningoji Rusija" narys, tačiau aktyviai politikoje nedalyvauja. Taip pat stengiasi laikytis nuošalyje nuo "Rosneft" vidaus ir Kremliaus saugumiečių klanų intrigų.