Tarp Vengrijos ir Lenkijos kilo diplomatinių nesutarimų, nes Lenkijos teismas atsisakė Vokietijai išduoti Ukrainos pilietį, įtariamą prisidėjus prie „Nord Stream“ dujotiekio sprogdinimo 2022 m. Šiuo Baltijos jūros dugnu einančiu vamzdynu dujos buvo tiekiamos iš Rusijos tiesiai į Vokietiją.

Lenkijos politikai džiaugėsi Volodymyro Žuravliovo paleidimu, bet Vengrija tai pasmerkė. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto apkaltino Varšuvą džiūgaujant dėl teroristinio akto ir taip neva suteikiant teisę ir kitiems pulti Europą.

Diplomatiniam kivirčui besivystant, R. Sikorskis pareiškė, kad jis didžiuojasi Lenkijos teismo sprendimu ir kad sabotažas prieš užpuolikus nėra nusikaltimas.

Be to, ministras teigė besitikintis, kad Ukrainos pajėgos sėkmingai smogs naftotiekiui „Družba“ (liet. „Draugystė“ – ELTA), kuriuo Rusijos nafta tiekiama per Ukrainos teritoriją į Vengriją. Šiam naftotiekiui vis smogia elitinės Ukrainos dronų pajėgos, vadovaujamos etninio vengro Roberto Brovdi.

Tuo metu V. Orbanas socialinėse platformose skundėsi, kad Lenkijos diplomatijos vadovo pasisakymai yra visiškai beprotiški.

„Lenkijos valdžios protus užkariavo karo psichozė. Jie nori paaukoti tūkstantį metų trunkančią Vengrijos ir Lenkijos draugystę“, – pareiškė V. Orbanas.

„Jie pasisako už sabotažo operaciją ir naftotiekio „Družba“ susprogdinimą, kaip tai buvo padaryta su „Nord Stream“. Vengrijos šeimoms tai sukeltų didelę finansinę žalą“, – pridėjo šios šalies premjeras.

Lenkija, kuri tvirtai remia Ukrainos kovą prieš Rusiją, seniai smerkia Europos Sąjungos energetinę priklausomybę nuo Maskvos ir kartu su Baltijos valstybėmis prieštaravo „Nord Stream“ dujotiekio į Vokietiją statybai. Tuo metu nacionalistas V. Orbanas yra vienas iš kelių Europos lyderių, kuris draugiškai nusiteikęs Rusijos atžvilgiu, o Vengrija yra viena iš dviejų ES valstybių narių vis dar perkančių naftą iš Rusijos.