Vokietijos valstybės ir federalinės vyriausybės diskutuoja, kaip per artimiausius penkerius metus pasidalys pabėgėlių pagalbai skirtas išlaidas. Skaičiuojama, kad per tą laikotarpį pabėgėlių poreikiams bus išleista 93,6 mlrd. eurų, praneša Vokietijos žiniasklaida.

Planuojama, kad apie 25,7 mlrd. eurų bus skirta socialinėms išlaidoms, ypač bedarbių išmokoms ir būsto paramai. Maždaug 5,7 mlrd. eurų ketinama išleisti kalbų kursams, 4,6 mlrd. – integracijai darbo vietose, rašo deutschewelle.com.

Nepatenkinti ne tik vietiniai

Berlyne trejus metus gyvenančios lietuvės V. Ordės teigimu, sostinėje naujai atvykstančius pabėgėlius sunku pastebėti, nes čia visada buvo įvairių tautybių ir rasių žmonių. Be to, pabėgėliai gyvena jiems pastatytuose prieglaudos namuose, lanko įvairius integracijos kursus ir praeina daug laiko, kol jie integruojasi ir pradeda gyventi visavertį visuomeninį gyvenimą.

„Ta vadinamoji pabėgėlių krizė labiau juntama mažesniuose Vokietijos miesteliuose. Ir nepasakyčiau, kad juntama baimė, greičiau – nepasitenkinimas. Nebūtinai vokiečių, tačiau ir migrantų, kurie čia jau seniai gyvena ir sunkų kelią nuėjo, kol įsitvirtino, kai tuo metu pabėgėliams sukurta labai palanki priėmimo struktūra, mokamos dosnios išmokos.

Neigiamai žiūrima į tuos, kurie apsimeta nepilnamečiais karo pabėgėliais, tačiau iš tiesų yra tiesiog sunaikinę savo pasus, iš kaži kur atvykę ir nori „gręžti“ jiems palankią vokišką sistemą ar turi kitų neaiškių tikslų. Kai kurie žmonės piktinasi, kad šalis turi savų problemų, yra kur kitur investuoti pinigus nei į pagalbą pabėgėliams, nes tai šaliai, mokesčių mokėtojams, kainuoja tikrai nemažai, o pagal įstatymus pabėgėliai dar ilgai negali dirbti“, – pasakoja pašnekovė.

Nusikalstamumo statistika auga

Vokietijos laikraštį „Bild“ pasiekė konfidenciali policijos ataskaita, kurioje atskleidžiama, kad 2014-aisias 38 tūkst. prieglobsčio prašytojų buvo kaltinami padarę nusikaltimus šalyje. Tai – daugiau nei 100 nusikaltimų per dieną, tačiau manoma, kad tai tik ledkalnio viršūnė, nes daugybė nusikaltimų lieka neišaiškinti arba apie juos nepranešama.

Berlyne gyvenanti lietuvė sako padidėjusio nusikalstamumo nejuntanti. Tačiau, pasak jos, reportažai, informacija žiniasklaidoje kuria tam tikra baimės atmosferą dėl pabėgėlių.

„Per visą laiką čia gyvenant nėra nieko bloga nutikę nei man, nei kam nors iš mano artimųjų rato. Iš pradžių, kol žiūrėjau visus tuos reportažus, manyje buvo prasidėjusi kažkokia panika, tačiau iš tiesų man tie pabėgėliai visai nepavojingi atrodo. Rytų Europos nusikaltėliai man asmeniškai atrodo daug pavojingesni.

Be abejo, atkeliauja ir negerų žmonių, vagių. Girdėjau, kad vagysčių iš parduotuvių Berlyne padaugėjo, tačiau nemanau, kad tai taps nevaldoma. Man regis, tik laiko klausimas, kada bus sugriežtinta vokiečių įstatyminė bazė dėl žmonių, kuriems suteiktas prieglobstis, nusikalstamų veikų“, – kalba pašnekovė.

V. Ordė pažymi, kad didesnę baimę vokiečiams ir jai pačiai kelia teroristiniai išpuoliai, nutikę kaimyninėse Europos šalyse.

Su pabėgėliais atkeliauja teroristai

Vokietijos Federalinės kriminalinės policijos (BKA)  teigimu, su pabėgėliais į šalį pateko daugiau „Islamo valstybės“ teroristų, nei buvo manyta, praeitą savaitę pranešė Vokietijos naujienų agentūra „Deutsche Welle“.

Nuo pabėgėlių krizės pradžios praėjusiais metais BKA sulaukė 369 įspėjimų apie konkrečius džihadistus gabenančius kontrabandininkus arba teroristinę organizaciją remiančius asmenis, praeitą savaitę rašė Vokietijos laikraštis „Neue Osnabrucker Zeitung“. Remiantis šalies kriminalinės policijos statistika, prieš 40 pabėgėlių, įtariamų terorizmu, pradėti tyrimai.

Gauta įvairių skundų, pavyzdžiui, esą šie asmenys yra teroristinės organizacijos nariai ar ruošėsi įvykdyti rimtus nusikaltimus, rašo deutschewelle.com.