„Jei duomenys ir toliau patvirtins mūsų pagrindinį scenarijų, judėjimo kryptis bus aiški, o mes toliau mažinsime palūkanų normas“, – teigė Ch. Lagarde Lietuvos banke sakytoje kalboje.

Praėjusią savaitę ECB vėl sumažino palūkanų normas, nes infliacija atrodo kontroliuojama, o euro zonos ekonomika rodo silpnumo požymius.

Palūkanų normų apkarpymas ketvirčiu punkto – trečiasis toks Frankfurte įsikūrusio centrinio banko žingsnis iš eilės ir ketvirtasis nuo birželio mėnesio.

Pradėjus švelninimo ciklą pagrindinė ECB indėlių palūkanų norma sumažėjo iki trijų procentų nuo visų laikų aukščiausio keturių procentų lygio.

Anot Ch. Lagarde, centrinio banko pozicija ir toliau išlieka „ribojanti“, t.y. stabdanti verslo aktyvumą euro zonoje – tai pagrindinis ECB svertas infliacijai pažaboti.

Tačiau centrinis bankas švelnina pinigų politiką ir tuo pačiu savo žinutes, nes vartotojų kainų spaudimas mažėja.

„Nors savo tikslo [užtikrinti dviejų procentų infliaciją] dar nepasiekėme, esame jau netoli“, – teigė Ch. Lagarde.

Lapkričio mėnesį infliacija euro zonoje sudarė 2,3 proc. Piką ji pasiekė 2022 m. pabaigoje, viršijusi 10 proc.

Praėjusią savaitę paskelbtose naujose ekonominėse prognozėse ECB nurodė, kad tikisi, jog 2025 m. infliacija sumažės iki 2,1 proc., o 2026 m. – iki 1,9 proc.

Dabar yra rizika, kad infliacija sumažės netgi dar labiau dėl „silpnesnių nei tikėtasi augimo perspektyvų“ ir „geopolitinių įvykių“, teigė Ch. Lagarde.

Jei Jungtinės Valstijos valdant išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui imsis protekcionistinių prekybos veiksmų, „tikėtina, kad euro zonos augimas patirs smūgį“, sakė ji.

Tuo pat metu „padidėjusi geopolitinė įtampa gali padidinti energijos kainas ir krovinių gabenimo išlaidas“.