Iki „Oskarų“ įteikimo ceremonijos skaičiuojamos paskutinės valandos. Kol kas tik du žmonės visame pasaulyje žino, kam atiteks paauksuotos statulėlės – prestižiškiausi kino apdovanojimai. Visi kiti užgniaužę kvapą laukia kažkieno triumfo akimirkos.

Prognozuoti ir ieškoti logikos čia neverta. Kartais geriausia pripažįstama juosta, nepatikusi daugumai JAV kino ir meno akademijos narių. O 2003 m. Martino Scorsese filmas „Niujorko gaujos“, nominuotas 10-čiai apdovanojimų, negavo nė vieno.

Rinkimų procedūra susilaukia kritikos

„Oskarų“ laureatus kol kas žino tik du audito kompanijos „PricewaterhouseCoopers“ darbuotojai, kurie skaičiavo JAV Kino meno ir mokslo akademijos narių užpildytus balsavimo lapelius. Geriausiųjų rinkimo procedūra galioja nuo 1936 m. ir ne kartą buvo kritikuojama. Nes metų filmu gali būti pripažinta juosta, patikusi tik penktadaliui kino akademijos narių. O kartais nugalėtoją lemia vos keli balsai.

Dar daugiau kritikos sulaukia nominacijų skyrimo procedūra. Kino meno ir mokslo akademijos narių prašoma įvardyti penkis filmus pradedant nuo geriausiojo. Kad juosta būtų nominuota, penktadalis kino akademikų turi įrašyti ją pirmu numeriu. Tačiau tiek balsų paprastai pavyksta surinkti tik vienam arba dviem filmams. Tuomet filmai, surinkę mažiausiai aukščiausių įvertinimų, yra išbraukiami, ir į pirmą vietą pakyla tie, kurie buvo įrašyti antru numeriu. Kai kokia nors juosta gauna nominaciją, ji yra išbraukiama iš balsavimo lapelių, ir žemiau įrašyti filmai pakyla į pirmą vietą.

Taigi skiriant nominacijas antra vieta dažnai būna svarbesnė už aukščiausią įvertinimą. Kalbama, kad būtent dėl šio rinkimų procedūros trūkumo geriausio filmo kategorijoje šiemet nebuvo nominuotas vienas populiariausių visoje Holivudo istorijoje filmas „Tamsos riteris“.

„Oskarai“ matė daug kuriozų ir ašarų

„Oskarų“ apdovanojimai skiriami nuo 1929 m. Iš pradžių laureatai buvo skelbiami per radiją, o nuo 1953 m. apdovanojimų ceremonijos pradėtos transliuoti per televiziją. „Oskarų“ istorijoje būta daug kuriozų ir absurdiškų incidentų.

1973 m. aktorius Marlonas Brando atsisakė atsiimti statulėlę ir nusiuntė į apdovanojimų ceremoniją apačių genties indėnę. Ši irgi nepaėmė apdovanojimo pareiškusi, kad šitaip M.Brando protestuoja prieš indėnų diskriminaciją.

2003 m. komikai Jackas Blackas ir Willas Ferrellas per „Oskarų“ įteikimo ceremoniją atliko dainą, kuri, jų manymu, turėtų skambėti kiekvieną kartą, kai aktorius kalbėdamas viršija jam skirtą laiką. Dainoje yra tokios eilutės: „Dink nuo scenos, tu nuobodus. Žiūrėk, net Catherine Zeta Jones jau knarkia.“

„Oskarų“ istorijoje būta daug ašarų. Kino mėgėjai prisimena, kaip 2002 m. vos galėdama ištarti padėkos žodžius scenoje raudojo Halle Berry – pirmoji juodaodė, gavusi statulėlę kaip geriausia aktorė.

1999 m. Gwyneth Paltrow, atsiimdama statulėlę už vaidmenį filme „Įsimylėjęs Šekspyras“, taip persistengė vaidindama ašaras, kad kino mėgėjai sumalė ją į miltus. Internete pasirodė gausybė pašaipių atsiliepimų ir vaizdo įrašų, o JAV kino ir meno akademiją užplūdo prašymai pašalinti aktorę iš ekranų už tai, kad ši neatitinka profesinių reikalavimų.

Oskarų laureatai jau žinomi?

Ne mažiau aistrų laukiama ir per šių metų „Oskarų“ įteikimo ceremoniją. Į geriausio metų filmo titulą pretenduoja juostos „Frostas prieš Niksoną“, „Milkas“, „Skaitovas“, „Lūšnynų milijonierius“ ir „Keista Bendžamino Batono istorija“. Kai kurie analitikai ir lažybų organizatoriai ryškiomis favoritėmis laiko pastarąsias dvi juostas.

81-oji „Oskarų“ įteikimo ceremonija Los Andželo „Kodak“ teatre prasidės pirmadienį 3 val. po vidurnakčio Lietuvos laiku.

Iškilmingo renginio išvakarėse Internete pasirodė iš JAV kino ir meno akademijos neva nutekėjęs dokumentas, kuriame išvardyti „Oskarų“ laureatai. Dokumento autentiškumas nebuvo patvirtintas.