Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas-Valteris Šteinmejeris) dalyvaus mišiose, vyksiančikose toje pačioje bažnyčioje, kur manoma M. Lutheris pirmą kartą paskelbė garsiąsias savo tezes, kritikuojančias katalikų bažnyčią.

Mišios prasidės 14 val. 30 min. vietos laiku (15 val. 30 min. Lietuvos laiku) gotikinėje Visų Šventųjų bažnyčioje (Schlosskirche) Vitenberge, taip užbaigiant metus laiko trukusius protestantų minėjimus 700 Vokietijos miestelių ir miestų.

Vitenberge gyvena 47 tūkst. žmonių, miestelis yra apie 100 km į pietvakarius nuo Berlyno ir per pastaruosius mėnesius priėmė dešimtis tūkstančių krikščionių lankytojų iš viso pasaulio.

Spalio 31-ąją minima Reformacijos pradžios diena šiais metais visoje Vokietijoje bus valstybinė šventė. Paprastai ši diena būna laisvadienis tik kai kuriose žemėse.

Prieš pusę tūkstančio metų M. Lutheris pasipiktino tuo metu paplitusiu Romos katalikų bažnyčios indulgencijų pardavinėjimu atgailaujantiems pamaldiesiems.

Jis paaiškino, kad krikščionys negali nusipirkti ar užsidirbti patekimo į rojų ir bus įleisti tik per Dievo malonę.

Jo mestas iššūkis privedė prie istorinio atsiskyrimo nuo katalikų bažnyčios.

Tačiau teologo vardas asocijuojamas ir su vienu tamsiausių laikotarpių Vokietijos istorijoje, jo raštais ir juose išreikšta kritika judaizmui naciai pagrindė savo ideologiją.

A. Merkel yra protestantų pastoriaus dukra. Jos nuomone yra itin svarbu, kad M. Lutherio teologiniame palikime antisemitinės išraiškos niekada nebūtų užglaistytos.

„Tai mano nuomone yra mums reikalingas visokeriopas istorinis atpildas“, – šeštadienį sakė kanclerė savo kiekvieną savaitę išleidžiamoje tinklalaidėje.

Ginčas dėl viduramžių laikus siekiančio antisemitiško drožinio, tebekabančio ant kitos bažnyčios Vitengerge fasado, gali užgožti šią šventę.

Tai vienas paskutinių Europoje tautodailės prieš judaizmą pavyzdžių, tuo metu itin dažnai aptinkamų senajame žemyne.

Britų teologo Richardo Harvey (Ričardo Harvio) pradėta peticija reikalaujama, kad skulptūra būtų išimta iš viešosios erdvės ir perkelta į muziejų.

Katalikai ir liuteronai meldžia atleidimo

Katalikai ir liuteronai antradienį paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame meldžia atleidimo už smurtą, prasiveržusį protestantams atsiskyrus nuo Romos Katalikų Bažnyčios.

„Mes meldžiame atleisti už mūsų klaidas ir tai, kaip krikščionys sužeidė Viešpaties kūną ir skriaudė vieni kitus per visus tuos penkis šimtmečius nuo Reformacijos pradžios iki pat mūsų dienų“, – sakoma Vatikano ir Pasaulinės liuteronų federacijos pareiškime.

Reformacija Europoje sukėlė didelius neramumus, kurie nuvedė prie karų, persekiojimų ir egzodų, tarp kurių buvo vadinamųjų Piligrimų išvykimas į naują pasaulį – Ameriką.

Kruviniausias Europos religinis konfliktas buvo Trisdešimtmetis karas. Jam pasibaigus 1648 metais, religijos vaidmuo Europos politikoje sumažėjo.

„Mes suprantame, kad praeities pakeisti negalima, bet jos įtaka mums šiandien gali būti pakeista, tapti paskata intensyvesniam bendravimui bei vilties, kad pasaulis gali įveikti susiskaldymą, ženklu“, – nurodoma jame.

Tarp protestantų ir katalikų yra daug teologinių skirtumų.

Abi šalys pareiškime pažadėjo „įveikti likusius nesutarimus“ ir pripažino, kad jas vienijančių „bendrų dalykų yra gerokai daugiau“ nei tų, „kurie iki šiol mus skiria“.

Pradžia: 1517 metų spalio 31-oji

Tą dieną vokiečių teologas Martinas Lutheris (Martynas Liuteris) paskelbė savo novatoriškas „95 tezes“, kritikuojančias Katalikų Bažnyčią.

Jo drąsus iššūkis galingai Bažnyčiai sukėlė bangas, galiausiai pakeitusias krikščionybės veidą.

M. Lutheris labiausiai smerkė katalikų indulgencijų koncepciją – kad atgailaujantis nusidėjėlis piniginiais įnašais Bažnyčiai gali sumažinti savo bausmę skaistykloje.

Teologas, kuriam tuomet tebuvo 33-eji, taip pat kritikavo popiežiaus piktnaudžiavimą ir kėlė klausimus dėl šventųjų padėties krikščionybėje.

Anot legendos, kad jis savo tezes prikalė prie bažnyčios Vitenberge, kur buvo teologijos profesorius, durų.

Po trejų metų jis buvo ekskomunikuotas, bet Reformacija buvo pradėta: jo žinia greit plito padedama atsiradusios spaudos.

Reformacija Europoje sukėlė didelius neramumus, kurie nuvedė prie karų, persekiojimų ir egzodų, tarp kurių buvo vadinamųjų Piligrimų išvykimas į naują pasaulį – Ameriką.

Karaliaus Henriko VIII valdoma Britanija 1534 metais atsiskyrė nuo Katalikų Bažnyčios, buvo įsteigta Anglijos Bažnyčia.

Kruviniausias Europos religinis konfliktas buvo Trisdešimtmetis karas. Jam pasibaigus 1648 metais religijos vaidmuo Europos politikoje sumažėjo.

Tikėjimų skirtumai

Yra daug teologinių skirtumų tarp protestantų ir katalikų, pavyzdžiui:

– protestantai tiki, kad tik Biblija yra aukščiausias autoritetas tikėjimo dalykuose, o katalikai pripažįsta bendrą Biblijos ir Bažnyčios tradicijų autoritetą;

– katalikai laikosi pozicijos, kad popiežius visiškai valdo Bažnyčią, o protestantai to nepripažįsta;

– katalikai taip pat meldžiasi šventiesiems ir skiria didesnę svarbą komunijai, tikėdami, kad duona ir vynas transformuojasi į Jėzaus Kristaus kūną ir kraują, bet protestantai tokio pasikeitimo nepripažįsta;

– protestantams išganymas galimas tik per tikėjimą, o katalikų doktrina sako, kad „gerais darbais“ galima paveikti savo padėtį prieš Dievą;

– Katalikų Bažnyčia kunigystę palieka tik vyrams, kurie privalo laikytis celibato, bet protestantų dvasininkai gali vesti ir turėti vaikų. Be to, daugelyje protestantų Bažnyčių į kunigystę ir hierarchiją buvo priimtos moterys.

Daug denominacijų

Laikui bėgant protestantų judėjimas išsiskyrė į tris pagrindines atšakas: liuteronybę, kalvinizmą ir anglikonizmą.

Didelių liuteronų bendruomenių, kurios tvirtai laikosi M. Liuterio suformuluotų principų, yra Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Etiopijoje, Indonezijoje, Tanzanijoje ir Jungtinėse Valstijose.

Kalvinizmą įkvėpė prancūzų teologas Jeanas Calvinas (Jonas Kalvinas), 1536 metais Ženevoje įkūręs Reformatų Bažnyčią. Jos bendruomenių daugiausia yra Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Afrikoje ir Australijoje.

Anglikonizmas išsirutuliojo iš Anglijos Bažnyčios; anglikonų yra beveik visuose žemynuose.

Šioms trims pagrindinėms atšakoms priklauso daug denominacijų, įskaitant baptistus, evangelikus, metodistus, JAV gyvenančius amišus, kurie atmeta šiuolaikines technologijas, daug įvairių Bažnyčių Afrikoje.

Katalikų vis dar daugiau

Tikslų protestantų skaičių sunku nustatyti dėl Bažnyčių ir atšakų gausos, bet nepriklausomas strateginių studijų centras „Pew Research Center“ apskaičiavo, kad 2011 metais jų buvo daugiau kaip 800 milijonai.

Tačiau protestantai sudaro tik 37 proc. krikščionių, o katalikai – maždaug 50 proc., nurodo centras.

2015 metais maždaug trečdalis (2,3 mlrd.) pasaulio žmonių buvo krikščionys, rodo centro svetainėje pateikiami skaičiai. Ši religija buvo didžiausia.

Antroje vietoje buvo islamas – tuo metu jį išpažino 24 proc. (1,8 mlrd.) pasaulio žmonių.