Svarbiausia – kokybė

Šią tendenciją patvirtina šiemetinis globalus pasitikėjimo indeksas, kurį kasmet sudaro autoritetinga JAV komunikacijos kompanija "Edelman Corporation" ir kuris atskleidžia visuomenės požiūrį į įvairias institucijas.

Tyrimo metu apklausti 33 tūkst. žmonių 28 pasaulio valstybėse. Septyni iš dešimties respondentų pareiškė, kad nepasitiki socialiniais tinklais, baiminasi netikrų naujienų, o tradiciniais naujienų kanalais – klasikine žiniasklaida – pasitiki rekordiškai daug, 59 proc., žmonių. Kitomis institucijomis pasitikima mažiau: 53 proc. visuomenės pasitiki nevyriausybinėmis organizacijomis, verslu – 52 proc., nacionalinėmis vyriausybėmis – 43 proc.

Kaip pastebi "Edelman Corporation" ekspertas Stephenas Kehoe, pasaulyje, kur kyla grėsmė faktams, patikimi šaltiniai tampa svarbūs kaip niekada.

Įdomi detalė – socialiniais tinklais pasitikima tose šalyse, kurios pastaruoju metu išgyvena politinę įtampą, vykdomos represijos prieš žiniasklaidą: Turkijoje, Meksikoje, Malaizijoje ir Brazilijoje. Didžiausias skirtumas tarp pasitikinčiųjų tradicine žunalistika ir socialiniais tinklais – Vokietijoje, Kanadoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Kanadoje, Australijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje (skirtumas siekia 21–17 proc.).

Jei žmonės nebegali atskirti faktų ir melagingų pranešimų, tai turi lemiamos reikšmės mūsų visuomeniniam diskursui ir susitelkimui. Svarbiausia žiniasklaidos užduotimi tampa informacijos kokybės apsauga.

Mažiausiai socialiniais tinklais pasitikima Airijoje ir Švedijoje (33 proc.), o labiausiai šis rodiklis, lyginant su ankstesniais metais, smuko JAV (11 proc.).

63 proc. apklausos dalyvių nuogąstauja, kad nežino, kaip atskirti tikrąsias naujienas nuo melagingų. "Jei žmonės nebegali atskirti faktų ir melagingų pranešimų, tai turi lemiamos reikšmės mūsų visuomeniniam diskursui ir susitelkimui. Svarbiausia žiniasklaidos užduotimi tampa informacijos kokybės apsauga", – sakė kompanijos ekspertė Susanne Marell.

Atslūgo ir isterija

Pasaulinės analizės rezultatus patvirtina ir nacionaliniai tyrimai. Pavyzdžiui, pasitikėjimas žiniasklaida Vokietijoje išgyvena atgimimą, konstatuoja Johanneso Gutenbergo universiteto Publicistikos instituto mokslininkai.

2017 m. atliekant tyrimą 1 200 atsitiktinai atrinktų suaugusiųjų buvo paprašyti atskleisti savo požiūrį į žiniasklaidą ypač svarbių temų kontekste – kai kalbama apie gamtos apsaugą, pavojų sveikatai, politinius skandalus. 2015 m. tik 28 proc. respondentų sakė greičiau ar visiškai pasitikį žiniasklaida, pernai šis rodiklis pašoko iki 42 proc. – aukščiausio lygio per pastarąjį dešimtmetį.

Pastebimai atslūgo ir isterija dėl esą žiniasklaidos kanaluose visuotinai skleidžiamo melo. Pernai 56 proc. nesutiko su teiginiu, kad "Vokietijos gyventojus žiniasklaida sistemingai apgaudinėja" – prieš metus tam prieštaravo 44 proc.

Pritariančiųjų teiginiui "Žiniasklaida ir politika dirba ranka rankon, kad manipuliuotų gyventojų nuomone", sumažėjo nuo 15 proc. iki 12 proc. 62 proc. respondentų kategoriškai nesutiko su tokiu teiginiu – 8 procentiniais punktais daugiau nei ankstesniais metais.

Ilgalaikė minėta studija rodo, kad jaučiamas išskirtinis pasitikėjimas dienraščiais: 66 proc. respondentų šią žiniasklaidos priemonę apibūdino kaip "Labai / veikiau patikima" – daugiau pasitikima tik visuomenine televizija (72 proc.).

Socialinių tinklų, vaizdo platformų ir interneto forumų turiniu pasitiki tik 2–4 proc. apklaustųjų. Įdomi detalė – tyrimas atliktas dar prieš įsižiebiant feisbuko ir "Cambridge Analytica" skandalui, kurio metu, siekiant politinių tikslų, buvo neteisėtai kaupiami ir panaudojami duomenys iš socialinių tinklų.

Panašu, kad didelę įtaką auditorijai padarė po JAV prezidento rinkimų 2016-aisiais kilusios diskusijos apie netikrų naujienų įtaką. 75 proc. tyrimo dalyvių laikosi nuomonės, kad neapykantą kurstantys komentarai internete kelia pavojų visuomenei. 74 proc. panašiai pasisako apie netikras naujienas. 69 proc. laikosi nuomonės, kad valstybė turi įstatymais užkirsti kelią netikrų naujienų ir neapykantą kurstančių komentarų plitimui.

Priešnuodis nuo populizmo

"Donaldas Trumpas triumfuoja naujienų dykumose" – tokią išvadą neseniai paskelbė šalies prezidento rinkimų rezultatų ir spaudos paplitimo sąsajas išnagrinėjęs JAV laikraštis "Politico".

Naujienų dykumų metafora šiuo atveju pavadintos tie administraciniai vienetai, kurių gyventojai prenumeruoja ypač mažai leidinių. "Politico" palygino, kiek konkrečių apygardų gyventojų balsavo už vieną ar kitą pastarųjų prezidento rinkimų dalyvį, ir kiek jose yra oficialių spaudos ir interneto leidinių prenumeratorių.

Tyrimo metu paaiškėjo aiški koreliacija tarp D.Trumpo populiarumo ir prenumeratorių skaičiaus. Išvados nepasikeitė net atsižvelgus į galimą kitų faktorių (išsilavinimo, profesijos) įtaką. Politinės patirties neturėjęs į prezidento postą nusitaikęs verslo magnatas D.Trumpas triumfavo ten, kur buvo per menka žiniasklaidos įtaka, kur stigo jo labai dažnai populistinius teiginius išanalizuoti galinčių žurnalistų.

"Kai nėra orientyro – laikraščio, žmonės ieško kitų galimybių susivokti aplinkoje", – situaciją aiškina Šiaurės Karolinos profesorė Penny Abernathy. Tokiu atveju orientyrai randami socialiniuose tinkluose.

Per laikotarpį nuo 2012 m. iki 2016 m. rinkimų leidinių prenumeratorių skaičius krito 19 proc., o "Twitter" sekėjų gretos išaugo dvigubai. D.Trumpas "Twitter" gali tiesiogiai pasiekti 50 mln. vartotojų, o visų JAV laikraščių bendras tiražas darbo dienomis siekia 35 mln., sekmadieniais – 38 mln.

Tyrėjai pastebi ir dar vieną sąlygą, leidžiančią suklestėti populizmui: lokalios žurnalistikos, kuri paprastai yra labiau pragmatiška ir mažiau poliarizuota, stygių. Žmonės labiau pasitiki žurnalistais, kuriuos mato dirbančius savame mieste, renginiuose, kuriuose ir patys lankosi.

"Informacinis raštingumas ir patikimi žurnalistai ateityje bus svarbesni kaip niekada", – neabejoja lokalios žurnalistikos giganto "Hufftington Post" ir interneto naujienų žiniasklaidos kompanijos "BuzzFeed" vienas įkūrėjų Johannas Peretti.