Kaip įrašai ar net asmeninė informacija socialiniuose tinkluose gali virsti nemalonumais su darbdaviu, plačiau papasakojo advokatų ILAW/LEXTAL partneris, advokatas Vilius Mačiulaitis.

– Kaip jūs vertinate tokį įdomų nutikimą Latvijoje? Ar ateityje tokių bylų tik daugės?

– Daugės. Gyvenimas nestovi vietoje. Naudojame vis daugiau ir daugiau įvairių informacinių technologijų ne tik mūsų asmeniniame gyvenime, bet ir darbo aplinkoje. Komunikacija tarp darbdavio ir darbuotojo taip pat keliasi į elektroninę erdvę. Jei mes anksčiau suprasdavome, kad reikia pasirašyti prašymą, darbo sutartį, nešti pas sekretorę, tai dabar visa ši komunikacija vyksta elektroninėje erdvėje. Reikia turėti omenyje ir mūsų komunikavimo kultūrą – mūsų jaunimas jau ir dabar neberašo žinučių lietuviškais rašmenimis. Tai kas galėtų paneigti, kad jausmaženkliai ir patiktukai ateityje nebus viena iš pagrindinių komunikavimo priemonių, kas jau ir dabar vyksta. O šioje konkrečioje byloje teismas vertino patiktuko ženklą kaip darbuotojo pritarimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar esame turėję panašių bylų Lietuvoje?

– Įvairių ginčų tikrai yra buvę. Darbo teisiniai santykiai turi tris pagrindines fazes: įėjimas į darbo santykius, darbo santykiai bei darbo santykių nutraukimas. Socialiniai tinklai gali turėti tam tikros lemiamos įtakos visose šiose fazėse. Ateinant į darbą, darbdavys gali tikrinti darbuotojo istoriją socialiniuose tinkluose. Darbo santykių eigoje darbuotojas gali susikompromituoti arba kompromituoti darbdavį, jo reputaciją savo netinkamu elgesiu socialiniuose tinkluose. Tai gali turėti įtakos darbdavio požiūriui į darbuotoją ar net sprendimui jį atleisti. Pasibaigiant darbo santykiams, kai darbuotojas su darbdaviu sutaria sklandžiai, tai viskas baigiasi gerai. Bet kada darbuotojas atleidžiamas iš darbo, dažnai tie santykiai persiverčia aukštyn kojomis ir ta kompanija, kuri buvo pati geriausia vakar, šiandien tampa pragaru. Darbuotojas kartais naudoja socialinius tinklus darbdavio reputacijos menkinimui.

– Prisišnekėjimas socialiniuose tinkluose gali turėti labai rimtų nemalonumų, kurie po to gali brangiai kainuoti. Kaip darbdaviui įrodyti, kad jo darbuotojas jį sumenkino ar kažkaip pažemino, jei komentaras vėliau būna pašalintas?

– Užtenka, kad netinkamas komentaras būtų publikuotas ir nemažai žmonių jį pamatytų. Socialiniai tinklai jau prilyginami žiniasklaidos priemonei, jei yra atitinkamas auditorijos skaičius. Socialiniuose tinkluose išreikšta netinkama nuomonė gali būti vertinama kaip vieši, netinkami pareiškimai kito asmens atžvilgiu. Jei žmogus yra sumenkinamas, pažeidžiama reputacija, jis gali ginti savo pažeistą teisę.

– Ar darbdavys gali nurodinėti, kaip darbuotojas turėtų elgtis socialiniuose tinkluose? Ar jis gali nurodinėti, kur, ką pakomentuoti, kur paspausti patiktuką?

– Jei socialiniai tinklai yra darbo priemonė, tada darbdavys tampa atsakingas už tokią darbo priemonę ir jos organizavimą. Jei darbdavys spaudžia ką nors daryti darbuotojo asmeninėse paskyrose, tada kyla daug klausimų ir greičiausiai darbdavys negali to daryti. Čia yra labai plona linija, ką darbdavys gali nurodinėti ir ko ne. Jei darbuotojas, būdamas susietas su labai konkrečiu darbdaviu, savo socialinėse paskyrose komentuoja įvairius įvykius sukrėtusius visuomenę, tas gali gadinti darbdavio reputaciją. Visi gali turėti savo nuomonę, tačiau jos nereikia reikšti labai plačiai, nes galbūt darbdavys nenori jokiu būdu būti siejamas su tokia informacija. Čia ta plona riba, kur darbdavys gali pasakyti, kad raudonos linijos peržengtos. Prieš rašant kažką, reikia visada labai gerai pagalvoti.