Pekino sprendimas įkurti tokią zoną, kurioje civiliniai orlaiviai privalėtų pateikti informaciją apie save kariuomenės oro dispečeriams, priklausytų „nuo mūsų patiriamos grėsmės lygio“, sakė užsienio reikalų viceministras Liu Zhenminas (Liu Dženminas).

„Nepaverskite Pietų Kinijos jūros karo lopšiu, – jis sakė žurnalistams. – Kinijos tikslas – padaryti Pietų Kinijos jūrą taikos, draugystės ir bendradarbiavimo jūra.“

Kinija dar kartą pabrėžė savo pretenzijas į tą teritoriją, netgi į vandenis šalia kaimyninių šalių krantų, kai Hagoje įsikūręs Nuolatinis arbitražo teismas (NAT) palaikė Filipinų pateiktą ieškinį, padaręs išvadą, kad Pekinas neturi teisėto pagrindo savintis beveik visos Pietų Kinijos jūros.

Liu Zhenminas per spaudos konferenciją pareiškė, kad tas nutarimas tėra „popiergalis“, teigdamas, kad tribunolu buvo „manipuliuojama“.

Penki teisėjai, nagrinėję tą bylą, „užsidirbo iš Filipinų“, sakė viceministras, ir pridūrė, jog „galbūt kiti žmonės taip pat davė jiems pinigų“.

Liu Zhenminas atkreipė dėmesį, kad keturi teisėjai yra Europos Sąjungos šalių atstovai, o NAT pirmininkas yra ilgametis Europos gyventojas.

„Ar tokie teisėjai reprezentatyvūs? – retoriškai klausė jis. – Ar jie supranta Azijos kultūrą?“

Buvęs Tarptautinio jūrų teisės tribunolo pirmininkas japonas Shunji Yanai (Šundžis Janajas) „manipuliavo visu bylos nagrinėjimu“, veikdamas iš užkulisių, tvirtino Liu Zhenminas.

Sh.Yanai, buvęs Japonijos ambasadorius Pietų Korėjoje ir Jungtinėse Valstijose, atsistatydino iš tribunolo pirmininko pareigų 2014 metais.

Pekinas boikotavo NATA posėdžius, sakydamas, kad šis teismas neturi jurisdikcijos spręsti tokius klausimus. Kinija taip pat vykdė didelį diplomatinį ir viešųjų ryšių spaudimą, stengdamasi diskredituoti tribunolą ir jo sprendimą.

Liu Zhenminas savo komentarus išdėstė tuo metu, kai Kinijos vyriausybė paskelbė dokumentą, kuriame pateikė savo poziciją dėl to ginčo.

Kinija „pirmoji atrado, pavadino, tyrinėjo ir naudojo“ salas Pietų Kinijos jūroje bei aplinkiniuose vandenyse, sakoma dokumente.

Ši pozicija tiesiogiai prieštarauja antradienį Hagoje paskelbtai nutarčiai, kurioje sakoma, kad „nėra jokių įrodymų, kad Kinijai istoriškai priklausė išskirtinė tų vandenų arba jų išteklių kontrolė“.

Anglų kalba leidžiamas dienraštis „China Daily“ taip pat smerkė tribunolo nutartį, kurią laiko „piktinamai vienašališka“ ir „iš pagrindų neobjektyvi, nesąžininga ir dėl to nevykdytina“.

„Pekinas neabejotinai turėtų būti – ir yra – pasiruošęs blogiausiems scenarijams, įskaitant potencialius karinius susidūrimus“, pažymėjo laikraštis.

Per spaudos konferenciją Liu Zhenminas sakė, kad yra „normalu, jog Kinijos karo laivai veikia Pietų Kinijos jūroje, nes tai yra mūsų jūra“.