Pasak jų šaltinių, tokios rekomendacijos taikytinos naujo investavimo į šiuos skolinius vertybinius popierius ribojimą ir didelių jų portfelių mažinimą, o pateiktos kaip rizikų rinkoje diversifikavimo priemonė, o ne kaip kažkas, ką galima būtų sieti su geopolitika ar su pasitikėjimu JAV kreditingumu.
Skelbiama, jog didiesiems Kinijos komerciniams bankams pastarosiomis savaitėmis pateiktos rekomendacijos rodo augantį Pekino susirūpinimą tuo, kad solidžios investicijos į JAV valstybės skolinius įsipareigojimus gali padaryti juos pažeidžiamais staigių rinkos susvyravimų.
Iš esmės tai – pritarimas pasaulinių investuotojų nuogąstavimams, kurie vis dažniau abejoja Vašingtono finansine drausme, taip pat JAV centrinio banko nepriklausomumo perspektyvomis.
Kinija kadaise buvo didžiausia JAV iždo obligacijų turėtoja, tačiau 2019-asiais ją aplenkė Japonija, o praėjusiais metais – ir Jungtinė Karalystė. Dabar Kinija yra sumažinusi investicijas į JAV iždo obligacijas beveik perpus, palyginti su 2013-aisiais fiksuotomis rekordinėmis apimtimis, o pernai lapkritį jos buvo kukliausios nuo 2008-ųjų ir siekė 683 mlrd. JAV dolerių.
Naujausi komentarai