JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris (Aštonas Karteris) pareiškė, kad Amerikai ir NATO reikia „tvirto, bet subalansuoto“ požiūrio į Rusiją, ir sakė abejojantis, kad „į praeitį orientuotas“, agresyvus Maskvos elgesys galėtų pasikeisti, kol šaliai vadovauja Vladimiras Putinas.

Sekmadienį kalbėdamasis su žurnalistais per skrydį į Europą, Pentagono vadovas pažymėjo, kad jis negali būti tikras, jog V.Putinas pakeis kursą, todėl sąjungininkės turi laikytis dvipusės prieigos, kuri duoda naudos sprendžiant kai kuriuos klausimus su Rusija, ir tuo pat metu turi būti pasirengusios atgrasyti ir atsakyti į Maskvos agresiją.

„Jungtinės Valstijos tebepuoselėja viltį , kad Rusija, galbūt ne prie Vladimiro Putino, o kažkuriuo metu ateityje sugrįš prie kurso, vedančio į priekį, o ne orientuoto į praeitį“, - sakė A.Carteris prieš atvykdamas į Berlyną.

Vasarį Pentagono vadovu tapęs A.Carteris, kuris šią savaitę dalyvaus savo pirmajame Šiaurės Atlanto aljanso susitikime naujose pareigose, sakė, kad nori pristatyti subalansuotą Amerikos požiūrį, kuris apima ir Europos karinių pajėgumų atgrasyti Rusiją nuo karinių veiksmų stiprinimą.

A.Carteris ketina pasakyti kalbą Berlyne, iš kurio vyks į Taliną, o vėliau šią savaitę dalyvaus NATO šalių gynybos ministrų susitikime.

Svarbiausia visų jo numatytų diskusijų tema bus klausimas, kaip JAV ir NATO elgtis su Kremliumi po jo įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos ir jam toliau teikiant karinę paramą Ukrainos rytuose su vyriausybės pajėgomis kovojantiems separatistams.

Pasak A.Carterio, dienotvarkėje numatyta aptarti naują planą dėl NATO, kuri yra priversta reaguoti į Rusijos agresiją, tačiau turi atsižvelgti į svarbų Maskvos vaidmenį branduolinėse derybose su Iranu, kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ ir siekiant taikios politinės pereigos Sirijoje.

A.Carteris taip pat ketina su kolegomis aptarti JAV pasiūlymą pasiųsti į Europą pakankamai tankų, šarvuotųjų visureigių „Humvee“ ir kitos karinės technikos vienai brigadai aprūpinti.

Ši technika būtų naudojama pratyboms ir kitoms mokymų programoms, tačiau, svarbiausia, leistų NATO greičiau reaguoti į bet kokią krizę tame regione. Tokia idėja kaip viena iš karinių priemonių, skirtų padrąsinti sąjungininkes Rytų Europoje, svarstoma jau ne vieną mėnesį. A.Carteris dar turi duoti savo galutinį sutikimą ją įgyvendinti.

Paprastai brigadą sudaro apie 3 500 karių.

Pareigūnai nenurodė, kur keliautų ta karinė technika, tačiau esama ženklų, kad viena šalių galėtų būti Lenkija, kuri ribojasi su Rusija.

Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas) praėjusią savaitę sakė, kad veda derybas su A.Carteriu dėl tos technikos dislokavimo Lenkijoje ir dar keturiose rytinėse NATO narėse.

Stiprinti Rytų Europos gynybą yra svarbu

JAV gynybos sekretorius išsakė palaikymą Vašingtono ketinimams dislokuoti sunkiąją karinę techniką Rytų Europoje, sakydamas, kad tai būtų „svarbus“ žingsnis, padedantis atremti bet kokią Rusijos keliamą grėsmę.

Paklaustas apie šiuos planus po pasisakymo viename strateginių tyrimų centre, A.Carteris pareiškė: „Mes tai svarstome; apie tai kalbėsimės su mūsų kolegomis“ per savaitę truksiančią kelionę Europoje, kurios metu Pentagono vadovas taip pat aplankys Estiją ir dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje.

„Esminė mintis – turėti įrangos komplektus, pirmiausiai skirtus mokymams palaikyti, kad jie būtų ten iš anksto perkelti, įskaitant sunkiąją techniką“, – nurodė A.Carteris, kuris gynybos sekretoriaus pareigas perėmė vasarį.

„Taip pat yra galimybė pasiųsti daugiau technikos nenumatytiems atvejams“, – pridūrė jis.

Nepateikdamas daugiau detalių, A.Carteris sakė, kad Vašingtonas siekia padrąsinti partnerius NATO rytiniame sparne.

„Jeigu norime didinti aljanso atsparumą – ir ypač sąjungininkų, esančių aljanso teritorijos pakraščiuose ... tai padaryti yra svarbu“, – pabrėžė jis.