„Pilietinių laisvių centras“ – pirmasis Nobelio taikos premijos laureatas iš Ukrainos

Ši organizacija penktadienį tapo pirmuoju Nobelio taikos premijos laureatu iš Ukrainos. Šį apdovanojimą ji pasidalys su baltarusių žmogaus teisių gynėju Alesiumi Bialiackiu ir Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memorial“, penktadienį pranešė Norvegijos Nobelio komitetas.

Norvegijos Nobelio komiteto pranešimas „Pilietinių laisvių centre“ sukėlė nuostabą ir džiaugsmą.

„Kai išgirdome šią naujieną, buvome priblokšti“, – naujienų agentūrai AFP sakė organizacijos komunikacijos vadovė Ana Trušova.

2007 metais įsteigtai grupei vadovauja teisių gynėja Oleksandra Matvijčuk, teisininkė, kuriai šeštadienį sukanka 38-eri.

„Tai visų pirma apdovanojimas Oleksandrai, kuri telkia aplink save neįtikėtinus žmones ir atlieka didžiulį darbą žmogaus teisių srityje“, – AFP sakė organizacijos valdybos narė Alisa Malycka.

O. Matvijčuk, kuri, išgirdo šią žinią, kai važiavo iš Lenkijos į Ukrainą, socialinio tinklo „Facebook“ žinutėje teigė, kad ją nudžiugino Nobelio komiteto sprendimas.

„Pilietinių laisvių centro“ vadovė sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka turėtų stoti prieš „tarptautinį tribunolą“.

Kad „šimtai tūkstančių karo nusikaltimų aukų turėtų galimybę sulaukti teisingumo... būtina įsteigti tarptautinį tribunolą ir patraukti V. Putiną, A. Lukašenką ir kitus karo nusikaltėlius atsakomybėn“, feisbuke rašė O. Matvijčuk.

Po 2014 metų „Pilietinių laisvių centras“ išgarsėjo rengdamas informavimo kampanijas apie Ukrainos politinius kalinius ir kalinius Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse, įskaitant 2014-aisiais Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį ir rytinį Donbaso regioną, taip pat pačioje Rusijoje.

Dokumentuoja karo nusikaltimus

Garsiausia organizacijos kampanija buvo kino kūrėjui Olehui Sencovui. Jis 2015 metais Rusijoje buvo nuteistas kalėti 20 metų už teroro akto rengimą Maskvos aneksuotame Kryme. Iš kalėjimo jis buvo paleistas 2019 metais per apsikeitimą kaliniais.

Ukrainos nacionalinės kovos su korupcija agentūros vadovo pavaduotojas Oleksandras Starodubcevas AFP sakė, kad pradėti tarptautinę kampaniją „SaveSentsov“ buvo O. Matvijčuk idėja.

O. Matvijčuk „yra labai stipri ir pasitiki tuo, ką daro“, sakė O. Starodubcevas, kuris prieš penkerius metus mokėsi su ja Amerikos Stanfordo universitete.

„Jos gyvenimas skirtas jos misijai. Kai mes studijavome Jungtinėse Valstijose, ji ir naktimis buvo užsiėmusi žmogaus teisių projektais“, – prisiminė jis.

Jos „Facebook“ puslapyje paskelbtas šūkis, regis, patvirtina jo žodžius: „Pesimizmas yra prabanga, kurios negalite sau leisti. Kai tave palieka jėgos, išryškėja tavo charakteris.“

„Pilietinių laisvių centras“ taip pat stebi priverstinius teisių gynėjų, žurnalistų ir vietos tarybų pareigūnų dingimus.

Nuo vasario mėnesio, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, centras taip pat nustatinėja ir dokumentuoja Rusijos karo nusikaltimus prieš Ukrainos civilius gyventojus.

Pasikliaudama savanorių pagalba, „Pilietinių laisvių centras“ siuntė grupes į įtariamų nusikaltimų vietas. Ji taip pat siekia palengvinti „dešimčių tūkstančių“ tėvynainių, kurie buvo prievarta išvežti iš karo zonos į Rusiją, grįžimą į Ukrainą.

„Jau užregistravome daugiau kaip 20 000 nusikaltimų“, – AFP sakė A. Trušova.

Pasak Norvegijos Nobelio komiteto, šių metų taikos premijos laureatai – „Pilietinių laisvių centras“, A. Bialiackis ir „Memorial“ – „atstovauja savo šalių pilietinei visuomenei“.

Tačiau apdovanojimas nesulaukė visuotinio pritarimo Ukrainoje, į kurią vasarį rusų pajėgos įsiveržė iš Rusijos ir Baltarusijos teritorijos.

„Labai blogas sumanymas (...), bet labai būdingas Vakarams“, – socialiniame tinkle „Facebook“ komentavo angliško naujienų portalo „Kyiv Independent“ vyriausioji redaktorė Olha Rudenko.

„Dar turime daug dirbti, kad būtume laikomi atskiru reiškiniu, o ne tik regiono su Rusija ir Baltarusija dalimi“, – sakė ji.