Respublikonų planas leisti nustoti galioti JAV milijonieriams taikomoms mokesčių lengvatoms žlugo ketvirtadienio vakarą, kai jis neužsitikrino pakankamo palaikymo partijoje.

Labiausiai kentės ūkininkai

Šitaip žlugo ir dar vienas bandymas apsaugoti Jungtines Valstijas nuo vadinamojo fiskalinio skardžio, nuo kurio šalis gali nugarmėti Naujųjų metų naktį, kai baigs galioti ankstesnio prezidento George’o W.Busho įvestos mokesčių lengvatos.

Tuomet išaugtų ne tik pajamų mokestis, bet ir mokesčiai investicijoms, dividendams ir paveldimam turtui. Tai skaudžiai smogtų ūkininkams, kurių turtą paprastai sudaro ne pinigai, o žemė, statiniai ir technika. Kad sumokėtų paveldėto turto mokesčius po šeimininko mirties, giminaičiai dažnai būna priversti parduoti ūkį, kuris buvo perduodamas iš kartos į kartą.

Investicijų mokestis paskatintų amerikiečius mažiau investuoti.

Nesutarė dėl kartelės

Respublikonai, ideologiškai nusistatę prieš mokesčių didinimą, siūlė pratęsti G.W.Busho įvestas lengvatas. Bet prezidentas Barackas Obama, įkvėptas pergalės rinkimuose, kuriuose žadėjo pakelti mokesčius turtingiausiems amerikiečiams, reikalavo juos didinti tiems, kurie uždirba daugiau nei 250 tūkst. dolerių šeimai.

Apklausos rodo, kad visuomenė vis palankiau reaguoja į tokį siūlymą.

Derėdamasis su politiniais priešininkais B.Obama sutiko kartelę pakelti iki 400 tūkst. dolerių. Atstovų rūmų pirmininkas respublikonas Johnas Boehneris taip pat padarė nuolaidų, bet siūlė didinti mokesčius tik tiems, kurie uždirba daugiau nei 1 mln. dolerių per metus.

JAV Senatas, kuriame daugumą turi demokratai, iš karto pareiškė, kad net nesvarstys tokio pasiūlymo, ir išėjo Kalėdų atostogų.

Bet ir daugelis respublikonų žemesniuosiuose parlamento rūmuose pasipriešino šiai rezoliucijai, pavadintai planu B. Matydamas, kad pakankamai balsų surinkti nepavyks, Atstovų rūmų pirmininkas J.Boehneris išvis išėmė ją iš darbotvarkės, o Jungtinės Valstijos dar labiau priartėjo prie fiskalinio skardžio.

Laiko beveik nebeliko

Jeigu nebus pasiektas kompromisas, kartu su mokesčių didinimu bus smarkiai apkarpytos valstybės išlaidos. Pavyzdžiui, kitų metų Pentagono biudžetas sumažėtų 50 mlrd. dolerių.

Daugelis ekonomistų teigia, kad tokia kombinacija įstums JAV į naują recesiją. Tokiu atveju Baltieji rūmai vers kaltę respublikonams, kurie esą paaukojo visos visuomenės interesus dėl grupelės turtuolių, kurie, anot B.Obamos, "gali mokėti šiek tiek daugiau".

Respublikonai žino, koks stiprus bus Baltųjų rūmų argumentas, ir pagrįstai nerimauja, kad rinkėjai juos nubaus per 2014 m. rinkimus.

Todėl tikėtina, kad jie bus priversti daryti nuolaidų. B.Obama, jau pradėjęs rūpintis savo istoriniu paveldu, taip pat yra suinteresuotas kompromisu. Tik laiko jam pasiekti jau beveik nebeliko.