Ketvirtadienį turtingos ir besivystančios pasaulio valstybės pasiekė subtilų kompromisą dėl milijardų dolerių surinkimo ir paskirstymo, reikalingų rūšių apsaugai.

Taip buvo įveikti dideli nesutarimai, dėl kurių pasaulio lyderiai nesugebėjo susitarti šiuo klausimu per praėjusių metų susitikimą Kolumbijoje.

JT maisto ir žemės ūkio organizacijos būstinėje Romoje susirinkę delegatai džiaugsmingai sutiko susitarimą, kuris galiausiai buvo pasiektas paskutinėmis derybų minutėmis.

„Plojimai skirti jums visiems. Atlikote nuostabų darbą“, – sakė klimato konferencijos COP 16 pirmininkė Susana Muhamad iš Kolumbijos.

Vėliau socialiniame tinkle „X“ ji pavadino susitarimą istorine diena ir pridūrė: „Mes priėmėme pirmąjį pasaulinį planą, skirtą gyvybės Žemėje išsaugojimui finansuoti.“

Šis sprendimas priimtas praėjus daugiau nei dvejiems metams po to, kai buvo priimtas svarbus dokumentas, kuriuo siekiama nutraukti neribotą gamtos naikinimą šiame dešimtmetyje ir apsaugoti ekosistemas bei laukinę gamtą.

Mokslininkai ne kartą įspėjo, kad tokie veiksmai yra būtini.

Šiuo metu milijonai rūšių yra ant išnykimo ribos. Dėl netvaraus ūkininkavimo ir vartojimo nyksta miškai ir dirvožemis, o tarša plastiku aptinkama net atokiausiose pasaulio vietose.

„Gali suteikti viltį“

2022-aisiais šalys sutiko iki dešimtmečio pabaigos sustabdyti gamtos naikinimą ir apsaugoti 30 proc. pasaulio sausumos ir jūrų. Ketvirtadienį priimtas susitarimas dabar suteikia reikalingą postūmį šiems tikslams pasiekti ir įgyvendinti.

Susitikimas Romoje surengtas tuo metu, kai po Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus praėjusį mėnesį šalys ėmė susidurti su įvairiais iššūkiais – nuo prekybos ginčų ir nerimo dėl skolos iki Vašingtono mažinamos paramos užsieniui.

Vašingtonui, kuris nėra pasirašęs JT biologinės įvairovės konvencijos, ketvirtadienio susitikime nebuvo atstovaujama.

„Mūsų pastangos rodo, kad daugiašališkumas gali suteikti vilties geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu“, – sakė Kanados aplinkos ir klimato kaitos ministras Stevenas Guilbeault.

Tai, kad Kolumbijoje nepavyko pasiekti susitarimo, buvo pirmas iš daugelio nuviliančių praėjusių metų aplinkosaugos aukščiausiojo lygio susitikimų rezultatų.

Lapkritį Azerbaidžane vykusioje COP29 konferencijoje besivystančios šalys pasmerkė susitarimą dėl kovos su klimato kaita finansavimo.

Jos atmetė turtingų istoriškai didžiausių gamtos teršėjų pažadą kasmet skirti 300 mlrd. dolerių kaip įžeidžiančiai menką.

Gruodžio mėnesį taip pat įstrigo derybos dėl dykumėjimo ir taršos plastiku stabdymo priemonių.

„Būtina užtikrinti reikiamas lėšas“

Ketvirtadienį už uždarų durų vyko intensyvios derybos, grindžiamos „kompromisiniu bandymu“, kurį Brazilija pateikė BRICS šalių bloko, kuriam priklauso Rusija, Kinija ir Indija, vardu.

Brazilijos derybininkė Maria Angelica Ikeda anksčiau naujienų agentūrai AFP sakė, kad esant dabartinei geopolitinei padėčiai finansavimo klausimas bus sudėtingas.

Ji pridūrė, kad BRICS pasiūlymu siekiama „labai jautriai“ atsižvelgti į įvairias nuomones.

Turtingesnės šalys jau susitarė iki 2030-ųjų kasmet skirti 200 mlrd. dolerių (192,33 mlrd.) gamtos apsaugai, įskaitant 30 mlrd. dolerių (28,85 mlrd. eurų) per metus, skirtų besivystančioms valstybėms.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 2022-aisiais ši suma siekė apie 15 mlrd. dolerių (14,42 mlrd. eurų).

Ketvirtadienio sprendime nustatytos dvi pagrindinės artimiausios ateities kryptys – surasti milijardus dolerių papildomų lėšų biologinei įvairovei ir nuspręsti, kurios institucijos skirs šias priemones.

Londono zoologijos draugijos politikos ir kampanijų vadovė Georgina Chandler sakė, kad finansavimo planas yra „svarbus etapas“.

Tačiau ji pabrėžė, kad lėšų reikia kuo greičiau.

„Turint tik penkerius metus, kad sustabdytume ir atstatytume biologinės įvairovės nykimą, būtina užtikrinti reikiamas lėšas šiai misijai įgyvendinti daugiau nei bet kada“, – nurodė G. Chandler.

Kitais sprendimais siekta sustiprinti stebėseną, kad būtų užtikrinta šalių atsakomybė už pažangą siekiant biologinės įvairovės tikslų.