Politinės trumparegystės išdava: Vokietijoje stinga mokytojų

Nauji metai be mokytojų

Dėl pandemijos pusantrų metų trukusi nepaprastoji padėtis tik trumpam į antrąjį planą nustūmė dramatišką Vokietijos sostinės švietimo sistemos padėtį. Katastrofiškas pedagogų stygius, mokyklos, kuriose absoliuti dauguma vaikų – ne vokiečių kilmės, bloga pastatų būklė ir prasti mokinių pasiekimai, – su tokia senų problemų kraitele Berlynas pasitiko naujuosius mokslo metus.

Pasak dienraščio "Tagesspiegel", vasarą savo noru darbą paliko 700 pedagogų. Berlyno Senato atstovai žurnalistams teigė, esą kartų kaita – nieko neįprasta, o mokytojų pasitraukimo priežastis galima numanyti – dažniausiai dėl asmeninių priežasčių.

Vis dėlto šalies žiniasklaida ir pedagogų bendruomenė, skirtingai nei politikai, įžvelgia problemą. Turint omenyje bendrą mieste dirbančių mokytojų skaičių – 33 tūkst. – 700 gal ir nedaug. Problema – kas ateina į jų vietą ir kada. Naujų mokslo metų išvakarėse žiniasklaida pranešė apie mažiausiai 260 laisvų darbo vietų. Kas ir kada bus įdarbintas, neaišku. Pvz., pernai iki pat vasario mėnesio trūko 300 mokytojų.

Žmonės iš šalies

Kaip rašo žiniasklaida, oficialiais duomenimis, ateinančiais mokslo metais Berlyne reikėjo įdarbinti 2 440 padagogų nuolatiniam darbui. Į darbą priimti 2 886 mokytojai. Iš jų tik 1 526 mokytojai yra įgiję visapusišką pedagoginį išsilavinimą, 790 – vadinamieji karjeros keitėjai, t.y. pedagogikos žinių gavę per trumpus (pvz., savaitės) perkvalifikavimo kursus, o 420 kiti mokytojai – tie, kas arba apskritai nebaigė aukštosios mokyklos, arba studijavo su mokomaisiais dalykais nesusijusias sritis.

Šių dviejų grupių atstovai, oficialiais duomenimis, sudaro 8,3 proc. miesto pedagogų. Tačiau, anot "NZZ", šie skaičiai neatspindi tikrosios padėties, mat prie visapusišką pedagogikos išsilavinimą gavusių mokytojų priskiriami ir persikvalifikavę asmenys.

Tad grupėje, kurią politikai laiko visos kvalifikacijos mokytojais, pedagogų, nuo pirmosios studijų dienos kryptingai siekusių įgyti mokytojo profesiją, galėtų būti tik du trečdaliai. Likusieji – kitų profesijų.

Kartelė leidžiama žemyn

"Pastarąjį kartą naują, visos kvalifikacijos mokytoją įdarbinau prieš penkerius su puse metų", – žurnalistams guodėsi Noikiolno pradinės mokyklos vadovė, Berlyno mokyklų vadovų asociacijos pirmininkė Astrida Sabine Busse.

Ji antrina kolegoms, kad tarp į pedagogiką iš kitų profesijų atėjusių naujokų yra ir tikrai kvalifikuotų žmonių, bet taip pat labai daug ir šiam darbui apskritai netinkančių asmenų.

Skatinti persikvalifikuoti kitų profesijų atstovus, anot jos, negali būti ilgalaikė išeitis, nes tokių mokytojų darbas dar du mėnesius turi būti stebimas, juos reikia globoti, o tai reikalauja papildomų darbuotojų. Ji sako negalinti žmogaus, kuris studijavo žemės ūkio mokslus ar meną, siųsti savarankiškai dėstyti dalyką. "Šiuo metu samdome tarsi žmones iš gatvės, todėl, žinoma, jiems reikia daug paramos", – žurnalistams sakė A.S.Busse.

Pedagogė pastebi tendenciją: kuo mažiau patraukli mokykla, tuo sunkiau jai susirasti aukštos kvalifikacijos pedagogų.

Pedagogė pastebi tendenciją: kuo mažiau patraukli mokykla, tuo sunkiau jai susirasti aukštos kvalifikacijos pedagogų. Vienoje įstaigoje susitelkus iš kitų profesijų imigravusiems specialistams, krinta mokinių pasiekimų lygis.

Susidaro uždaras ratas: mokyklos įvaizdis lemia ir naujų mokytojų pasirinkimus. A.S.Busse mano, kad kvalifikaciją pakeitusiems mokytojams turėtų būti nustatyta kvota – nė vienoje ugdymo įstaigoje jų neturėtų būti daugiau nei dešimtadalis.

Dažnai tokie vos prakutę persikvalifikavusieji pedagogai įdarbinami probleminėse mokyklose, kur vyrauja kitataučiai ar jautriais laikomų socialinių sluoksnių vaikai. Šių įstaigų pedagogams mokamos didesnės algos, tačiau, kai dirba pedagogikos, psichologijos žinių stokojantys asmenys, sunku kalbėti apie vaikų integraciją į visuomenę ar žinių lygį.

Tačiau geras idėjas generuoti lengviau, nei jas įgyvendinti. Vokietijoje nesiliauja augęs mokinių skaičius. Švietimo administracijos duomenimis, mokinių skaičius, palyginti su ankstesniais metais, išaugo maždaug 10 tūkst. Mokytojų krūvis kol kas atitinka normas, tačiau tik todėl, kad nuolat didinamos klasės.

Situacijos dramatizmas atsiskleidė pandemijos laikotarpiu, kai dėl vieno ar kito mokytojo ligos, poreikio izoliuotis, teko ieškoti pavaduojančių pedagogų – neretai paieškos būdavo bevaisės: kai mokytojų ir šiaip trūksta, rasti pavaduojančių neįmanoma.

Svarbu įvertinti cikliškumą

Įžvalgūs švietimo organizacijų atstovai dar pieš dvejus–trejus metus skambino pavojaus varpais ir kaltino politikus trumparegyste. Sumažėjus gimstamumui, skubėta mažinti ir pedagogų skaičių mokyklose, mažiau į pedagogikos studijas priimta abiturientų. Neįvertinta, kad ekonominio pakilimo metais jaunuoliai labiau gundėsi mokytis verslo specialybių, todėl jaunų mokytojų gretos pildėsi lėčiau, nei buvo poreikis. Laiku nebuvo atsižvelgta ir į išaugusį kūdikių skaičių bei didžiosios 2014-ųjų migracijos bangos padarinius.

Prieš dvejus metus Vokietijos mokytojų asociacijos pirmininko Heinzo Peterio Meidingerio ištarti žodžiai šiandien skamba kaip pranašystė: sumažėjus gimstamumui, visada ateina fazė, kai mokytojų yra per daug, mažėja pedagogikos studijoms pasiryžusių jaunuolių. Tačiau tai – laikina.

"Labai greitai vėl ima trūkti mokytojų. Fazėje, kai mokytojų yra per daug, federalinės žemės turi juos įdarbinti. Negalima paleisti gerų absolventų. Šių mokytojų gali prireikti individualiam darbui, galima įdarbinti mažinant klases ar kaip pakaitinius pedagogus. Prasidėjus fazei, kai mokytojų vėl trūksta, galima sėkmingai pasinaudoti rezervu", – dar 2019 m. laikraščiui "Die Welt" sakė jis. Tiesa, specialistas sutiko, kad finansų ministrams tokia perspektyva prilygsta siaubo scenarijui.

Ilgalaikiai padariniai

Mokytojų stygius – visų federalinių žemių problema, tačiau padėtis Berlyne – ypač dramatiška. Praėjusiais mokslo metais mokytojų deficitas buvo didžiausias per tris dešimtmečius. Iš dalies šią situaciją paaiškina kitas Vokietijos sostinės unikalumas: Berlyno žemė yra vienintelė federalinės valstybė žemė, kurioje mokytojai neprilyginti valstybės tarnautojams.

Ilgus metus buvo ginčijamasi, ar neverta Berlyno Senatui grąžinti 2004-aisiais šį kaip atgyveną panaikintą statusą, nes jis – viena priežasčių, kodėl pedagogai bėga iš sostinės į kitas šalies žemes. Dėl to Berlynas kasmet praranda apie 1 tūkst. studijas baigusių absolventų.

Valstybės tarnautojo statusu susivilioja net ir vadinamųjų elitinių mokyklų pedagogai. "Die Welt" mini Frydensburgo mokyklą, dukart nominuotą prestižinei Vokietijos Mokyklų premijai, kurios vadovybė taip pat nepajėgia sulaikyti gabių mokytojų – specialistai važiuoja į kaimyninę Brandenburgo žemę arba išvis išsikrausto.

Tačiau valstybės tarnybos statuso grąžinimui priešinasi švietimo ir mokslo darbuotojus vienijanti profesinė sąjunga. Anot jos atstovų, tai esą sukeltų dalies pedagogų pasipiktinimą, mat ne visi vėl galėtų tapti valstybės tarnautojais ir džiaugtis, pvz., tuo, kad nereikia mokėti pensijos ar nedarbo draudimo. Ne visi šiandien dirbantys mokytojai atitiktų reikalavimą iki pensijos išdirbti valstybės tarnyboje bent 20 metų.

Rinkoje atsivers skylė

Vis dėlto švietimo ekspertai abejoja, kad mokytojų deficitą galima išspręsti vien grąžinant valstybės tarnautojo statusą. Berlyne dirbantys mokytojai uždirba labai gerai, o karjeros pradžioje net geriau nei valstybės tarnautojai. Pradinis Berlyno pradinių klasių mokytojo atlyginimas – 5 300 eurų, neatskaičiavus mokesčių. Tai įspūdinga suma net ir tarptautiniu mastu.

Berlyno direktorių asociacijos pirmininkė Gunilla Neukirchen su žurnalistais dalijosi įžvalgomis, kad esama ne vien lokalios Berlyno problemos. Jos manymu, Vokietijos mokytojai nesijaučia vertinami.

Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį mokytojų poreikis dar labiau išaugs. Jau dabar kas trečias mokytojas Berlyne yra 55 metų ar vyresnis, tad per ateinančius dešimt metų išeis į pensiją. Skaičiuojama, kad 2025 m. trūks trečdalio pedagogų.

Ypač kebli padėtis bus ir jau yra su gamtos mokslų bei matematikos pedagogais. Jau ir šiandien gausu į aštuntą dešimtį įkopusių mokytojų – jaunesnių rasti sunku net ir privačioms mokykloms.

Nerimą kelia ir Berlyno pradinių mokyklų padėtis. Jose jau šiandien vyrauja persikvalifikavusieji kitų profesijų atstovai: moko ir tie, kas kaip pagrindinį dalyką kažkada studijavo architektūrą, inžinerijos mokslus ar dietologiją.