Kitas perversmas – 2024 m.?

Įprasta, kad sąmokslo teorijomis siejami atsitiktiniai įvykiai ar atskirų žmonių sprendimai ir šiomis sąsajomis bandoma paaiškinti tam tikrus reiškinius. Nors paprastai juos paneigti lengviau nei sukurti, sąmokslo teorijų kūrėjų buvo, yra ir, matyt, bus visada. Paradoksas, tačiau būtent tokie asmenys patys yra linkę kurti sąmokslus.

Vienas tokių šiuo metu pastebimas ir JAV. Apie buvusį prezidentą D.Trumpą susibūrę radikalizuoti veikėjai neatsikrato minčių sugrąžinti savąjį lyderį prie galingiausios pasaulio valstybės vairo ir taip rizikuoja sužlugdyti 230 metų skaičiuojančias Jungtinių Valstijų demokratines tradicijas.

Sausio 6-ąją, Kongreso nariams susirinkus į Kapitolijų patvirtinti prezidento rinkimų rezultatų, kompleksą šturmavo D.Trumpo rėmėjų minia. Įtūžę asmenys nusiaubė Kongreso komplekso biurus. Dėl jų atakos balsavimas buvo trumpam sustabdytas, evakuoti visi Kongreso nariai. Per susirėmimus su policija žuvo keturi protestuotojai ir vienas pareigūnas, suimta daugiau nei 80 žmonių. Kitą rytą Kongresas atnaujino procesą ir patvirtino Joe Bideną naujuoju JAV prezidentu.

Naujausiame žurnale „The Atlantic“ garsus žurnalistas Bartonas Gellmanas pateikė įvykių, susijusių su Kapitolijaus šturmu, analizę ir išsamiai aprašė scenarijų, kuris JAV laukia 2024 m. Analitikų manymu, sausio 6-ąją D.Trumpas buvo arčiau savojo tikslo, nei kas nors galėjo numanyti, ir, rėmėjų padedamas, daro viską, kad kitas maištas 2024-ųjų lapkritį pasisektų.

„Wikipedia“ nuotr.

Pavojingos nuotaikos

Nerimą kelianti B.Gellmano išvada remiasi trimis samprotavimais. Pirmiausia – Kapitolijaus šturmas buvo ne spontaniškas smurto aktas, o D.Trumpo lojalistų suplanuotas veiksmas, turintis aiškų tikslą neleisti patvirtinti parlamentui J.Bideno pergalės prezidento rinkimuose ir išlaikyti D.Trumpą poste.

Arizonos, Pensilvanijos, Džordžijos, Viskonsino ir Mičigano valstijose, kurių balsai greičiausiai ir vėl lems rinkimų rezultatus, jau ruošiama dirva, kad tenykščiai rinkikai paremtų respublikonų kandidatą į prezidentus (pastarasis veikiausiai ir vėl bus D.Trumpas), net jei dauguma tenykščių rinkėjų ir balsuotų už demokratą. D.Trumpo šalininkai išanalizavo pernykštę nesėkmę ir skuba taisyti klaidas. Kai kur keičiami teisės aktai, kai kur – rinkikai.

Pagal JAV Konstituciją prezidentą ir viceprezidentą renka rinkikų kolegija, į kurią kiekviena valstija parenka tiek rinkikų, kiek renka Atstovų rūmų ir Senato narių. Iš viso rinkikų kolegiją sudaro 538 nariai, o norint tapti prezidentu, reikia užsitikrinti 270 rinkikų paramą. Valstija turi teisę kontroliuoti, kaip balsuoja jos atstovai rinkikų kolegijoje, tačiau 21 valstijoje rinkikai formaliai neprivalo balsuoti už kandidatą, kurį parėmė rinkėjai.

Įtampa minėtose valstijose susijusi su masiniu nusivylusių baltųjų judėjimu, kurie ne tik įsitikinę, kad iš D.Trumpo buvo pavogta pergalė, bet ir yra pasirengę su ginklu rankoje kovoti su savo "priešais" – miestiečiais, liberalais, mažumomis. Jie bijo iš Europos radikalų stovyklos atkeliavusių tariamai didžiųjų permainų, kurios būtų pražūtingos dabartinei pasaulio tvarkai.

D.Trumpo šalininkai išanalizavo pernykštę nesėkmę ir skuba taisyti klaidas.

Svarbi figūra

B.Gellmanas dar pernai rugsėjį pateikė D.Trumpo strategiją, kaip jis galėtų likti valdžioje net pralaimėjęs balsavimą, ir numatė tai, kas nutiko praėjus keliems mėnesiams po prezidento rinkimų. Jis nebuvo vienintelis, perspėjęs apie demokratijos žlugdymą, o ir dabar žiniasklaidoje, akademinėje bendruomenėje gausu ekspertų, įspėjančių apie gresiančius siaubo scenarijus.

"Ką mes jau žinome ir negalėjome žinoti anuomet, yra tai, kad tą dieną kilęs chaosas buvo neatskiriama nuoseklaus plano dalis", – sako D.Gellmanas.

Tie, kurie tokias analizes laiko nepagrįstais gąsdinimais, veikiausiai neseka bylos, atskleidžiančios sausio 6-osios įvykių aplinkybes ir artimiausių D.Trumpo patarėjų indėlio.

Aiškėja, kad pastarieji ištisas savaites per valstybės pareigūnus, politikus ir teismus bandė pakeisti JAV prezidento rinkimų rezultatus. Dvikovą su laiku jie pralaimėjo: sausio 6 d. viceprezidentas Mike'as Pence'as patvirtino J.Bideno pergalę rinkimuose abiejuose Kongreso rūmuose – tai grynai formalus Konstitucijos įpareigotas aktas.

Pirmuoju smuiku šioje istorijoje griežė D.Trumpo administracijos vadovas Markas Meadowsas, sykiu su grupe dešiniųjų parlamentarų, įskaitant ir garsųjį kongresmeną iš Ohajo Jimą Jordaną. Lemiama galimybė sustabdyti J.Bideno pergalę buvo nutraukti Kongreso posėdį ir spausti, kad mažiausiai trys valstijos, kuriose J.Bidenas per plauką laimėjo, paskirtų naujus rinkikus, kurie galiausiai balsuotų už D.Trumpą. Šturmuojant Kapitolijų, buvo bandoma laimėti laiko.

Laimė, sąmokslininkų planas neišdegė. Smurto vaizdai sukrėtė net ištikimus D.Trumpo šalininkus, kurie ėmė prašyti tuomečio prezidento sulaikyti šturmuotojus.

Tūkstančiai Kongreso tyrimo komitetui pateiktų dokumentų leidžia teigti, kad M.Meadowsas ir jo komanda taip pat vengė atviro perversmo. Riaušininkams įsiveržus į Kapitolijų, jis buvo su D.Trumpu Baltuosiuose rūmuose. Šiandien, kaip ir visi buvusio prezidento patarėjai, jis ignoruoja kvietimą į komitetą ir taip rizikuoja sulaukti baudžiamojo nuosprendžio. M.Meadowsas reikalauja, kad pirmiausia teismai atsakytų į klausimą dėl D.Trumpo „prezidento prerogatyvos“, reiškiančios, kad prezidentai gali neviešinti tam tikrų savo pokalbių su padėjėjais.

„Wikipedia“ nuotr.

Stiprina užnugarį

Sausio 6-ąją ir vėliau atrodė, kad D.Trumpas patyrė triuškinantį pralaimėjimą, tačiau taip nebuvo. Nors pagrindiniai respublikonai pasmerkė jo elgesį, jie išgelbėjo jį nuo apkaltos Senate, o tai būtų užkirtę kelią pretenzijoms kandidatuoti į kokį nors politinį postą. Eiliniai respublikonai, atrodo, yra įtikėję jo žodžiais apie didžiulį sukčiavimą rinkimuose. Būtent ši fanatiškoji stovykla yra galimo D.Trumpo sugrįžimo pamatas.

Šios nuotaikos silpnina pasipriešinimą D.Trumpo skleidžiamai sąmokslo teorijai apie pavogtus rinkimus. Požiūris į pastarąją tapo lakmuso popierėliu visiems respublikonų politikams, kuriems kada nors teks susidurti su pirminiais rinkimais. Iš Vašingtono į Floridą pasitraukęs D.Trumpas pradėjo kryptingą kampaniją prieš visus partijos bičiulius, kurie jam priešinosi ar sveikino J.Bideną iškovojus pergalę rinkimuose.

Pvz., Liz Cheney, viena iš kelių parlamentarų, balsavusių už D.Trumpo apkaltą, neteko vadovaujamojo posto Kongrese ir, prognozuojama, pralaimės būsimus pirminius rinkimus. Kiti savo noru nusprendė daugiau nebekandidatuoti.

Didžiausia neapykantą D.Trumpas jaučia Džordžijos ir Arizonos gubernatoriams bei vidaus reikalų sekretoriams, kurie nepalaikė jo pasakojimo apie rinkimų klastojimą. Jei D.Trumpas sieks dalyvauti prezidento rinkimuose 2024-aisiais, tam negalės pasipriešinti joks respublikonas: skandalingojo JAV prezidento populiarumas pernelyg didelis.

Teisiniai judesiai

Ekspertų teigimu, 2024-ųjų rinkimų baigtį gali lemti ir įstatymai, priimti tariamai siekiant kovoti su sukčiavimu rinkimuose, tačiau mažinantys mažumų bei socialiai remtinų žmonių, kurie dažniausiai balsuoja už demokratus, rinkėjų aktyvumą.

Didelę grėsmę kelia sprendimai, mažiausiai penkiolikai respublikonų dominuojamų valstijų parlamentų suteikiantys prezidento rinkimų priežiūros teisę, kuri anksčiau buvo vykdomosios valdžios rankose. D.Trumpui ištikimi parlamentarai 2024-aisiais galės įveikti tai, kas nepavyko 2020-aisiais: padėti jam laimėti, net jei jis ir pralaimėtų rinkimus. Jie turės galimybę anuliuoti paštu balsavusiųjų biuletenius arba tų miesto rinkimų apygardų, kurios tradiciškai renkasi demokratiškai, rezultatus.

Ypač svarbios yra priemonės, kurių respublikonai imasi regionuose. Dėl pastaraisiais metais laimėtų vietos rinkimų, atsižvelgiant į 2020 m. surašymo rezultatus, daugumoje pagrindinių valstijų gali būti perbraižytos rinkimų apygardų ribos.

Dešimtmečius praktikuojamas sudėtingas vadinamosios rinkimų geometrijos principas, pagal kurį balsai atitenka daugumos partijai, dabar gali būti išplėstas, o tai reikštų, kad po kitų metų lapkritį vyksiančių vidurio kadencijos rinkimų respublikonams atitektų dauguma Atstovų rūmuose. Situacija su Senatu ne tokia aiški, tačiau respublikonai turi didžiulį pranašumą dėl sistemos, pagal kurią kiekvienai valstijai atitenka dvi vietos.

„Wikipedia“ nuotr.

Silpnosios grandys

Apie pavojus kalba ir pats J.Bidenas. "Mes susiduriame su didžiausiu nuo pat pilietinio karo demokratijos išbandymu ir tai neperdėta", – dar vasarą sakė JAV prezidentas.

Tačiau, kaip pastebi kai kurie ekspertai, demokratai su nerimą keliančia ramybe juda šios katastrofos link. Federalinis įstatymas, nustatantis vienodas rinkimų taisykles, žlunga dėl užsitęsusių debatų Senate ir taisyklės, pagal kurią daugumai sprendimų reikia surinkti 60 balsų iš 100. Demokratai nusvertų nedidele balsų dauguma, tačiau kai kurie šios partijos atstovai Senate laikosi kitokios nuomonės.

Demokratai negali pasikliauti ir Aukščiausiuoju teismu. D.Trumpo laikais išaugusi konservatyvi teisėjų dauguma laikosi pozicijos, kad rinkimų įvykdymas yra valstijų reikalas. Tenykščiuose teismuose D.Trumpo rėmėjai dažnu atveju turi net didesnę įtaką nei Vašingtone. Pernai teismai atmetė visus absurdiškus Baltųjų rūmų kaltinimus klastojimu, tačiau jie atsiribojo nuo teisės aktų, kurie gali sudaryti galimybę ateityje sukčiauti, keitimo idėjos.

Apklausos rodo, kad 80 proc. respublikonų tiki D.Trumpo teorijomis apie pavojų demokratijai. Analogiškos nuomonės yra tik trečdalis demokratų. Pastarųjų pozicijos ypač silpnos vietos politikos lygiu. D.Trumpo rėmėjai ir dešinieji radikalai iš tokių organizacijų kaip "Proud Boys" kursto visuomenę prieš progresyvią švietimo programą ir perima valdžią rinkimų apygardose.

Didžiausias radikalėjimas vyksta tose bendruomenėse, kuriose visuomenė tampa daugiakultūriškesnė, o konservatyvūs baltieji jaučia grėsmę. Pasak B.Gellmano, tokių regionų gyventojai vyravo ir Kapitolijaus šturmo metu. Šį daugumą amerikiečių sukrėtusį įvykį vis daugiau respublikonų sveikina kaip teisėtą liaudies sukilimą prieš tironiją.

Kovos su ekstremizmu armijoje

Maždaug 100 JAV karių per pastaruosius vienus metus vienokia ar kitokia forma dalyvavo „draudžiamoje ekstremistinėje veikloje“, pranešė Gynybos departamentas, paskelbęs naujas gaires kariškiams.

Pentagono vadovas Lloydas Austinas šių metų vasarį nurodė peržiūrėti Gynybos departamento politiką dėl kovos su ekstremizmu kariuomenės gretose. Peržiūrą nurodyta atlikti paaiškėjus, kad dešimtys buvusių JAV karių dalyvavo sausio 6-ąją D.Trumpo šalininkų surengtame Kapitolijaus šturme.

„Didžioji dauguma Gynybos departamento vyrų ir moterų garbingai ir ištikimai tarnauja šiai šaliai“, – sakė L.Austinas pareiškime, išplatintame, kai buvo paskelbta darbo grupės parengta ataskaita apie kovą su ekstremistine veikla.

„Jie gerbia duotą priesaiką remti ir ginti Jungtinių Valstijų Konstituciją, – sakė gynybos sekretorius. – Manome, kad tik nedaugelis iš jų sulaužo šią priesaiką, dalyvaudami ekstremistinėje veikloje.“

Anot Pentagono atstovo spaudai Johno Kirby, peržiūros metu nustatyta, kad maždaug 100 aktyviosios tarnybos ar rezervo karių per pastaruosius vienus metus dalyvavo draudžiamoje ekstremistinėje veikloje. Jis atsisakė patikslinti, kokia konkrečiai veikla jie užsiėmė, tačiau kaip draudžiamos veiklos pavyzdžius paminėjo reiškiamą paramą vyriausybės nuvertimui ar vidaus terorizmui.

Darbo grupė naujose gairėse nemini konkrečių ekstremistinių grupių, tačiau rekomenduoja daugiau dėmesio skirti karių švietimui ir mokymams apie tai, kas yra draudžiama ekstremistinė veikla. Ataskaitoje taip pat pateikiamos gairės dėl socialinių tinklų, apibrėžiančios, kas juose leidžiama, o kas ne.

Šaltinis: BNS