Politologė apie rinkimų kovą Lenkijoje: Šiaurės Korėja turėtų ko pasimokyti

Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Mienkowska-Norkienė teigia, kad Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ir jos lyderis Jaroslawas Kaczynskis bet kokia kaina siekė, kad prezidento rinkimus laimėtų Andrzejus Duda. Politologė griežtai neigia svarstymus, kad antrą kadenciją A. Duda sieks būti labiau nepriklausomas ir nebijos dažniau prieštarauti PiS sprendimams.

Taip pat R. Mienkowska-Norkienė pažymi, kad PiS įtakos sferoje šiuose rinkimuose buvo nacionalinis transliuotojas, kuriam, skirtingai nei Lietuvoje, daroma valdančiųjų įtaka. Mokslininkė neslepia, kad Varšuvos mero Rafalo Trzaskowskio atžvilgiu politinė kampanija žiniasklaidoje buvo purvina, o ir Šiaurės Korėja, pasak jos, gali pasimokyti iš PiS manipuliacijos meno.

Paaiškėjus Lenkijos prezidento rinkimų rezultatams, R. Mienkowska-Norkienė atkreipia dėmesį, kad nors tarp kandidatų atrodo sąlyginai nedidelis skirtumas, bet PiS savo politikos iki kitų parlamento rinkimų tikrai nekeis. Pasak jos, valdantieji tik dar labiau bandys įtvirtinti savo valdžią antidemokratiškais sprendimais.

„PiS yra tik vienas signalas, kad jiems reikėtų pagreitinti ir dar efektyviau įgyvendinti savo suplanuotas reformas, pavyzdžiui, jiems palankią teisėkūros bei teismų reformą. PiS bandys įgauti visišką Aukščiausiojo Teismo kontrolę, kuri šiuo metu yra dalinė. Jie sieks dar aštriau konsoliduoti savo valdžią. Jie norės laimėti rinkimus į parlamentą po 3 metų. PiS partijoje tikriausiai niekas per artimiausius trejus metus nesikeis, nes Jaroslawas Kaczynskis valdžios neatiduos niekam. Realiai, manau, PiS apskritai eina Vengrijos pėdomis. Todėl taip pat bandys pritraukti savo pusėn jau ir privačią žiniasklaidą. Nes šiuo metu, kaip žinote, PiS savo rankose turi visą nacionalinę žiniasklaidą“, – Eltai sakė R. Mienkowska-Norkienė.

Paklausta, ar sutiktų su kitų politologų nuomone, kad A. Duda antrą kadenciją gali tapti labiau nepriklausomas nuo PiS, R. Mienkowska-Norkienė tai paneigė.

Varšuvos universiteto mokslininkė R. Menkovska-Norkienė. MRU nuotr.

„Jokiu būdu nesutikčiau, net nėra tokios galimybės. Visų pirma A. Duda neturi pasirinkimo. Virš jo kybo konstitucinė atsakomybė, tai reiškia, kad Lenkijoje jis gali būti greitai pastatytas prieš valstybės tribunolą. Tai yra tokia institucija Lenkijoje, kuri gali paskelbti, kad prezidentas laužo Konstituciją ir nevykdo savo konstitucinių pareigų ir paprasčiausiai jį gali atleisti ir neleisti užimti jokių aukštų postų ateityje. Realiai tai yra kaip apkalta. Parlamentas tuomet dėl apkaltos turėtų balsuoti. Taigi, jei J. Kaczynskis norės atsikeršyti A. Dudai už kažkokius nepriklausomus ar nepartinius veiksmus, jis kartu su opozicija nesunkiai pastatys A. Dudą prieš valstybės tribunolą. Tai tikimybė, kad A. Duda taps labiau nepriklausomas nuo partijos lygi nuliui“, – teigė mokslininkė.

„Žinoma, gali būti kažkokie viešieji ryšiai, kad prezidentas vetuos vieną ar kitą valdančiųjų įstatymą, kuris realiai nebus visiškai reikšmingi. Čia būtų tik tam, kad prezidentas stengiasi atrodyti nepriklausomas, bet, mano nuomone, tai bus tik tokiomis situacijomis, kai bus viskas suderinta su J. Kaczynskiu ir tai tikrai nelies svarbių įstatymų. A. Duda tikrai nebus nepriklausomas šioje kadencijoje ir galėčiau pastatyti viską, ką turiu, ant šios kortos“, – teigė ji.

Įvardijo, kokios problemos kils R. Trzaskowskiui

R. Mienkowska-Norkienė teigia, kad nacionalinėje žiniasklaidoje „Piliečių platformos“ (PO) kandidatas R. Trzaskowskis ne tik kad neturėjo balso pasisakyti, bet ir visi laidų reportažai buvo nukreipti prieš jį.

„Dar vienas dalykas, kas lemia šių rinkimų rezultatą, tai purvina kampanija žiniasklaidoje, ypač kalbant apie valstybinę televiziją. Ten vyko LGBT puolimas, taip pat vyko labai antivokiška kampanija. Bendrai viskas, kas tik buvo tapatinama su PO ir pačiu R. Trzaskowskiu, buvo perdėta ir labai manipuliuota. Viskas buvo transliuojama per nacionalinę televiziją, todėl Šiaurės Korėja galėtų mokytis iš Lenkijos televizijos, ir aš čia tikrai neperdedu. Ištverti intelektualiam žmogui prieš ekraną, kai nacionalinis transliuotojas transliavo savo pagrindinę laidą, buvo sunku. Į reportažus buvo įtraukiamos primityvios emocijos. Bet, matyt, PiS apsimokėjo, nes kažkurią dalį pagrindinių A. Dudos rinkėjų pavyko pritraukti. Nes šie žmonės yra homofobiški, antisemitai, antivokiški ir visi kiti „anti“, tai jie daug prisidėjo prie A. Dudos pergalės“, – teigė politologė.

Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis. EPA-ELTOS nuotr.

Mokslininkė pažymi, kad jaunesni bei išsilavinę Lenkijos piliečiai palaikė labiau Varšuvos merą R. Trzaskowski, o vyresnio amžiaus žmonės – A. Dudą. Taip pat, pasak jos, A. Dudos elektorate galima rasti antisemitizmo šalininkų bei homofobiškų asmenybių.

„Už A. Dudą balsavo šiek tiek kitokios psichologinės konstrukcijos žmonės. Tai yra tie, kurie yra labiau konservatyvūs, tie, kuriems labiau patinka, kad iš valdžios yra duodamos socialinės išmokos ir t. t. Tai tokie iš komunistinių laikų likę žmonės, kuriems labai patinka, kai yra kažkas duodama. Taip pat turime paminėti ir išsilavinimą. Žymiai daugiau žmonių su mažesniu išsilavinimu balsavo už A. Dudą. Žmonės, kurie gali nesuprasti, iš kur atsiranda tie pinigai, kuriuos dalina PiS. Tai žmonės, kurie nelabai supranta, kaip atrodo mokestinė valstybės sistema ir ką reiškia, pavyzdžiui, didinti ar mažinti pensinį amžių. Tai tie žmonės, kurie to paprasčiausiai nesupranta. Pavyzdžiui, buvo nemažai rinkėjų, kurie balsavo prieš R. Trzaskowskį ir savo balsą atidavė A. Dudai. Vien dėl to, kad jie R. Trzaskowskį sutapatino su jo partija „Piliečių platforma“ (PO), kuri padidino pensinį amžių“, – teigia R. Mienkowska-Norkienė.

Politologės teigime, didelė R. Trzaskowskio problema buvo, kad jis buvo tapatinamas su savo partija PO.

„Greičiausiai tai ir buvo viena pagrindinių problemų, kad jis nuo pat pradžių neatsiribojo nuo savo partijos ir nesakė, kad PO nelems jo sprendimų, kai jis bus prezidentas. Greičiausiai tai buvo suprasta per vėlai ir galėjo lemti iš dalies rinkėjų sprendimą“, – sakė ji.

Pasak R. Mienkowskos-Norkienės, tikėtina, kad po šių rinkimų R. Trzaskowskis taps svarbesniu asmeniu opozicijoje.

„Gal jis taps opozicijos lyderiu ir suburs opoziciją prieš kitus parlamento rinkimus. Bet, žinoma, iki kitų parlamento rinkimų dar ilgas kelias ir turėtų pasikeisti opozicinės partijos „Piliečių platforma“ (PO) požiūris į tai, ką daryti toliau. Jiems reikia turėti daugiau motyvacijos, nes PiS turės žymiai didesnę galybę laimėti, nes jau dabar turi nacionalinę televiziją, o artimiausiu metu perims ir privačią žiniasklaidą“, – teigė ji.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunietis

Kaunietis portretas
Tokiais pavadinimais Kauno diena save menkina.Kodel ,,būti ,,tokiais maziukais ,nevykeliais? ,,Kaip visi,,Lenkai šiandien stovi Aukštai,orus,niekam neatiduoda savo savigarbos!

Brisius

Brisius portretas
... Dėka reformų prasidėjo ekonomikos augimas. Pakilo atlyginimai, pensijos, socialinės išmokos neįgaliesiems ir daugiavaikėms šeimoms. Buvo sutvarkyta infrastruktūra ( kelių Lenkijai jau pavydime), o kainos beveik nepakilo (gal kad euro neįsivedė). Propogandinė kampanija vykdoma ir pasibaigus rinkimams: visur pabrėžiama, ked persvara labai maža ir Lenkija susiskaidžius, bet niekur nerašoma, kad lygi kova tai demokratijos požymis, kad prieš 5 metus Duda laimėjo mažesniu balsų skirtumu ir kad šiemet jis surinko beveik dviem milijonais balsų (16%) daugiau nei 2015. Daug jėgų ir pinigų leftistai vėjais paleido.

Brisius

Brisius portretas
Nežinau kokia ji mokslininkė, bet propoganda užsiima meistriškai. Gebelsas galėtų daug ko išmokt. Kaip Lietuvoje, taip ir Lenkijoje nepriklausoma žiniasklaida turi gal 20, gal 50 kartų didesnę auditoriją ir įtaką. Bevek visa Lenkijos "nepriklausoma" žiniasklaida priklauso užsienio investuotojams ir yra jų finansuojama. Ji, kartu su visuomenės "elitu" (influenceriai, stilistai, tv šoumenai ir kitokie veikėjai) vykdė Dudos puolimą 24/7. Jiems padėjo leftistinė užsienio žiniasklaida (CNN, BBC, THE GUARDUAN ir t.t. Duda buvo vadinamas populistu, Katčinskio marionete ir t.t. Buvo žadama didelės ES lėšos, kurių užteks visiems, ji Duda pralaimės. Tuo tarpu valstybinė žiniasklaida jokio oponento puolimo nevykdė. Kodėl Duda laimėjo? Lenkijos konservatyvi dauguma (nepainiokite su lietuviškais "konservatoriais") ir Prezidentas Duda įvykdė daugybę reformų: sumažino ar aplamai atleido nuo mokesčių dirbantį ar verslą kuriantį jaunimą, priverstinai išvarė į pensiją senus komunistinius teisėjus...
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių