Rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. ryto vietos laiku. Jos užsidarys 19 val., o kai kur 20 val. vakaro dėl laiko skirtumo. Šeštadienį balsavimas jau įvyko kai kuriose Prancūzijos užjūrio teritorijose, pvz., Karibuose.

Dabartinis prezidentas Emmanuelis Macronas tikisi laimėti ir vadovauti šaliai antrą kadenciją. Manoma, kad didžiausia jo varžovė yra kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen.

Kairiųjų pažiūrų populistas Jenas-Lucas Melenchonas taip pat tikisi patekti į antrąjį rinkimų turą, kuris vyks balandžio 24 d. Pirmajame ture iš viso varžosi 12 kandidatų.

Rinkimų kampanija prasidėjo vangiai, o ją aptemdė karas Ukrainoje. Nedaug klausimų, kuriuos minėjo kandidatai, atspindėjo rinkėjų lūkesčius. Be to, daugelis kandidatų laikomi silpnais. Todėl baiminamasi, kad rinkėjų aktyvumas gali būti mažas. Apklausos rodo, kad apie 30 proc. žmonių gali nebalsuoti.

Prancūzijos prezidento galios didelės, o kadencija trunka 5 metus. Prezidentas turi ne tik daugiau galių nei jo skiriamas premjeras, bet ir lemiamą įtaką šalies likimui.

Rinkimų baigtis kelia nemažą susidomėjimą Europoje. Į liberalą centristą E. Macroną žvelgiama kaip į patikimesnį partnerį, su kuriuo būtų lengviau susitarti. Tuo metu artimą bendradarbiavimą su M. Le Pen ar J. L. Melenchonu gali apsunkinti kartais radikalios jų pozicijos.

Apklausos rodo, kad 44 m. E. Macronas turi didžiausias galimybes laimėti ir gali surinkti 26,5–27,5 proc. balsų. Jo rinkimų kampanija didelį dėmesį skyrė Europos reikalams. Jis taip pat žada siekti ekonomikos pažangos ir kovoti prieš nelygybę, pavyzdžiui, sustiprinant sveikatos apsaugą ir švietimą.

EPA-ELTOS nuotr.

M. Le Pen, kuriai 53 metai, prezidento rinkimuose dalyvauja trečiąjį kartą, bet dabar yra nuosaikesnė nei anksčiau. 2017 m. ji pralaimėjo E. Macronui antrame ture. Prognozuojama, kad ji surinks 21–23 proc. balsų ir pirmajame ture liks antra. Ji žada apriboti imigraciją ir socialines pašalpas užsieniečiams bei nacionalizuoti greitkelius. Ji taip pat sieks, kad įkalinimo iki gyvos galvos bausmės būtų iš tikrųjų įgyvendinamos.

Tuo metu J. L. Melenchonui prognozuojama 15,5–17 proc. balsų. Manoma, kad 70 metų politikas turi geriausius šansus iš visų kairiųjų pažiūrų kandidatui. Jo pagrindiniai tikslai susiję su socialiniu teisingumu, minimalios algos padidinimu ir privalomais referendumų sprendimais.

Remiantis apklausų rezultatais, 10 proc. balsų gali surinkti 63 metų kraštutinių dešiniųjų pažiūrų kandidatas Ericas Zemmouras. Savo radikaliais pareiškimais jis kelis kartus sukėlė sumaištį. Jis žada neįleisti beveik nė vieno prieglobsčio ieškotojo, nebeleisti imigrantams atsivežti giminių į Prancūziją ir suteikti daugiau galių policijai.

Respublikonų kandidatei Valerie Pecresse, kuri siekia kvotų migrantams, decentralizacijos, biurokratijos sumažinimo ir mažesnių viešųjų išlaidų, prognozuojama 8,5–10 proc. balsų.

Rinkėjų aktyvumas vidurdienį siekė 25 proc.

Rinkėjų aktyvumas pirmame Prancūzijos prezidentų rinkimų ture vidurdienį siekė 25,48 proc. praneša naujienų agentūra „France 24“.

Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas 3 proc. punktais mažesnis nei tuo pačiu metu 2017 m.

Rinkimuose dalyvauja 12 kandidatų, o E. Macronas siekia tapti pirmuoju prezidentu po Jacques‘o Chirac‘o 2002 m., kuris būtų perrinktas antrajai kadencijai.

Du kandidatai, surinkę daugiausiai balsų, pateks į antrąjį rinkimų turą, įvyksiantį balandžio 24 d.

Neįprastai ramią rinkimų kampaniją nustelbė žmonių perkamosios galios klausimas ir Rusijos karas Ukrainoje. Balsavimo teisę turi 48,7 mln. Prancūzijos piliečių, tačiau, apklausų duomenimis, kas ketvirtas rinkėjas gali nebalsuoti šiuose rinkimuose.

Rinkėjų aktyvumas 17 val. siekė 65 proc.

Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos prezidento rinkimų pirmame ture sekmadienį 17 val. vietos laiku (18 val. Lietuvos laiku) siekė 65 proc., praneša AFP.

Apžvalgininkai prognozuoja, kad rinkėjų aktyvumas gali būti mažiausias nuo 2002 m., o tai įneštų didelį neapibrėžtumą rinkimuose, kuriuose dabartinis prezidentas Emmanuelis Macronas siekia antros kadencijos.

Balsavusiųjų skaičius 17 val. buvo 4,4 proc. punkto mažesnis nei tuo pačiu metu 2017 m. rinkimuose, kai jis siekė 69,4 proc. Prieš penkerius metus E. Macronas, žadėdamas ambicingas reformas, nugalėjo tradicinių kairiųjų ir dešiniųjų partijų kandidatus.

Tikėtina, kad antrame ture varžysis E. Macronas ir M. Le Pen

Remiantis apklausų duomenimis, antrame Prancūzijos prezidento rinkimų ture po dviejų savaičių varžysis dabartinis šalies vadovas E. Macronas ir kraštutinių dešiniųjų atstovė M. Le Pen, praneša AFP.

Prancūzijos TV kanalų užsakymu atliktos balsavusių rinkėjų apklausos atskleidė, kad už E. Macroną balsavo 28,1-29,7 proc. rinkėjų, o M. Le Pen gavo 23,3-24,7 proc. balsų.

E. Macrono persvara didesnė, nei prognozuota prieš rinkimus.