Jeigu kairiųjų aljanso pateiktas pasiūlymas pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe bus priimtas, vos tris mėnesius dirbanti ministro pirmininko M. Barnier vyriausybė gali būti nuversta.

73-ejų M. Barnier ir opozicijos priešprieša dėl 2025 metų biudžeto, sukėlusi nerimą finansų rinkose, tęsiasi jau kelis mėnesius nuo tada, kai jis rugsėjį tapo premjeru ir pradėjo vadovauti prezidento Emmanuelio Macrono paskirtai mažumos vyriausybei.

Griežtosios kairės opozicinė partija „Nepalenkiamoji Prancūzija“ (LFI) pasiūlė pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe po to, kai M. Barnier pirmadienį pasinaudojo vykdomosios valdžios įgaliojimais ir be balsavimo prastūmė kelis prieštaringai vertinamus socialinės apsaugos teisės aktus.

Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ (RN), kuris reikalavo didesnių nuolaidų dėl 2025-ųjų biudžeto, pareiškė, kad pritars šiam žingsniui.

Tikėtina, kad trečiadienio popietę Prancūzijos įstatymų leidėjai surengs balsavimą dėl nepasitikėjimo M. Barnier vyriausybe, sakė parlamento šaltiniai.

Bus pateikti du nepasitikėjimo pareiškimai, įskaitant pasiūlytą kraštutinių dešiniųjų, kuris greičiausiai nebus priimtas, tačiau griežtosios kairės pasiūlytas nepasitikėjimo pareiškimas turėtų būti priimtas, pritarus M. Le Pen RN įstatymų leidėjams.

M. Le Pen „nugramzdins Prancūziją į didžiulę politinę ir finansinę nežinią“, teigiama laikraščio „Le Figaro“ redakciniame straipsnyje.

Saudo Arabijoje viešintis E. Macronas kol kas atrodo kaip krizę iš šalies stebintis asmuo, todėl vis pasigirsta balsų, teigiančių, kad jis turėtų apsvarstyti galimybę atsistatydinti, kad šalis išeitų iš aklavietės.

Naujausi neramumai sustiprino kelis mėnesius trukusį politinį nestabilumą Prancūzijoje, didžiausioje Europos Sąjungos (ES) šalyje pagal plotą, po šią vasarą įvykusių nesėkmingų pirmalaikių parlamento rinkimų. Juos E. Macronas sušaukė po to, kai Europos Parlamento rinkimuose jo centristus įveikė RN.

Naujas politinio netikrumo laikotarpis

M. Barnier pažadėjo iki 2025-ųjų pagerinti Prancūzijos fiskalinę padėtį 60 mlrd. eurų, tikėdamasis sumažinti viešojo sektoriaus deficitą nuo 6,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiais metais iki 5 procentų.

Jis padarė nemažai nuolaidų opozicijai, be kita ko, atsisakė planų nuo kitų metų taikyti ne tokią dosnią receptinių vaistų kompensavimo politiką. Tačiau M. Barnier nepavyko užsitikrinti pakankamos paramos, todėl jis prastūmė savo biudžetą be balsavimo.

„Visi požymiai rodo, kad vyriausybė žlugs iki savaitės pabaigos, nepraėjus nė trims mėnesiams nuo jos paskyrimo. Tai pradės naują politinio netikrumo laikotarpį“, – sakė Nyderlandų banko ING ekonomistai.

Finansų ministras Antoine'as Armandas televizijai „France 2“ sakė, kad įstatymų leidėjai, priversdami atsistatydinti M. Barnier vyriausybę, pakenktų šaliai.

„Kas prisiims pasekmes? Pirmiausia prancūzai“ – pažymėjo jis.

Jei vyriausybė žlugs, tai bus pirmas sėkmingas balsavimas dėl nepasitikėjimo nuo 1962 metų, kai prezidento Charleso de Gaulle valdymo laikais buvo balsuojama dėl nepasitikėjimo Georges'o Pompidou vyriausybe.

M. Barnier vyriausybės darbo laikas taip pat būtų trumpiausias iš visų Prancūzijos Penktosios Respublikos administracijų nuo 1958 metų.

Tuo metu M. Le Pen, turinti galią nuspręsti dabartinės vyriausybės likimą, yra įsivėlusi į didelį rezonansą sukėlusią bylą dėl lėšų pasisavinimo. Jei kovą ji bus pripažinta kalta, jai gali būti užkirstas kelias dalyvauti kituose Prancūzijos prezidento rinkimuose, planuojamuose 2027 metais

Kai kurie analitikai užsiminė, kad M. Le Pen siekia nuversti E. Macroną, pirmiausia iš kelio pašalindama M. Barnier.

Jei E. Macronas atsistatydintų, tektų per mėnesį sušaukti naujus rinkimus – gerokai anksčiau nei bus paskelbtas nuosprendis jos byloje.

„Jei jai pavyktų laimėti, ji galėtų tikėtis patekti į Eliziejaus rūmus iki vasario pradžios, ir taip pateikti teisėjams, kurie kovo 31-ąją spręs, ar uždrausti jai penkerius metus dalyvauti politikoje, ar ne, neįveikiamą užduotį“, – sakė politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ vykdomasis direktorius Mujtaba Rahmanas.