- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prancūzijoje šeštadienį vėl vyksta protestai prieš nepopuliarią pensijų reformą, kurią siekia įgyvendinti prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
Prognozuojama, kad eitynėse Paryžiuje, Nicoje, Marselyje, Tulūzoje, Nante ir kituose miestuose dalyvaus šimtai tūkstančių žmonių, siekiančių palaikyti spaudimą vyriausybei ir priversti ją nusileisti.
Šįkart demonstracijose dalyvauja ir jaunimas bei kiti pensijų reformai prieštaraujantys gyventojai, kurie negalėjo prisijungti prie ankstesnių trijų protestų, nes tos masinės demonstracijos buvo surengtos darbo dienomis.
Kitaip negu ankstesnėmis protestų dienomis, geležinkelininkai šeštadienį nestreikuoja, tačiau netikėtą streiką surengė skrydžių vadovai ir šeštadienio popietę Orli oro uoste – antrame pagal dydį Paryžiuje – buvo atšaukta iki pusės skrydžių.
Prancūzijos parlamentarai šią savaitę pradėjo diskutuoti dėl reformos, pagal kurią amžius, reikalingas gauti visą pensiją, būtų padidintas nuo 62 iki 64 metų.
Taip pat numatyta padidinti privalomą darbo stažą, reikalingą gauti visą pensiją.
Per šeštadienio protestus nebuvo apsieita be neramumų – vienoje iš gatvių Paryžiaus centre buvo sukeltas gaisras, kai policija vaikė minią ašarinėmis dujomis. Sostinės policija pranešė, kad vienas žmogus buvo suimtas dėl šaunamojo ginklo turėjimo, o dar keli buvo sulaikyti dėl vandalizmo.
Protestai yra tapę lemiamu išbandymu ir E. Macronui, ir jo oponentams. Vyriausybė tvirtina, jog yra pasiryžusi įgyvendinti E. Macrono priešrinkiminį pažadą reformuoti Prancūzijos pensijų sistemą, kuri yra viena dosniausių pasaulyje.
Prezidentas reformą vadina „neišvengiama“ ir aiškina, kad ją būtina įgyvendinti siekiant užtikrinti ilgalaikį šalies pensijų sistemos išgyvenimą. Jis taip pat pabrėžia, kad darbininkai kaimyninėse šalyse į pensiją išeina gerokai vėliau negu Prancūzijoje.
Nors visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad nepritariančiųjų reformai vis daugėja, o prezidento populiarumas blėsta, E. Macronas atkakliai tvirtina, jog įgyvendins vieną pagrindinių savo pažadų, kuriuos jis davė, kai 2017 metais atėjo į valdžią, ir pakartojo prieš perrinkimą 2022 metų balandį.
Dabar jo vyriausybės laukia sunki politinė kova parlamente, kuri gali tęstis ne vieną savaitę, o gal ir ne vieną mėnesį.
Visuomenės nepritarimas dar sustiprins profsąjungų ir kairiojo sparno parlamentarų pastangas pamėginti blokuoti reformą.
Profsąjungos šeštadienį paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pavadino vyriausybę kurčia ir pareikalavo, kad pareigūnai atsisakytų reformos planų. Jos taip pat pagrasino visoje šalyje nuo kovo 7 dienos organizuoti „darbo sustabdymą“, jei jų reikalavimai nebus įvykdyti.
Kita diena protestų planuojama vasario 16-ąją.
Ankstesnę protestų dieną – prieš keturias dienas – į gatves daugelyje Prancūzijos miestų išėjo per 750 tūkst. žmonių – gerokai mažiau negu per ankstesnes dvi protestų dienas šių metų sausį, kai protestuose dalyvavo per 1 mln. žmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NATO vadovas patikino R. T. Erdoganą, kad Švedija įvykdė įsipareigojimus dėl narystės
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sekmadienį paragino Ankarą atsisakyti pasipriešinimo Švedijos siekiui prisijungti prie gynybos aljanso, sakydamas, kad Stokholmas atsižvelgė į Turkijos saugumo problemas. ...
-
Rusijos opozicijos lyderio A. Navalno šalininkai per jo gimtadienį rengia demonstracijas
Rusijoje kalinamas opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas išreiškė viltį dėl geresnės šalies ateities, šalininkams sekmadienį jo 47-ojo gimtadienio proga rengiant piketus ir demonstracijas. ...
-
Organizatoriai: pusė milijono lenkų prisijungė prie Varšuvos antivyriausybinio protesto
Varšuvoje pusė milijono lenkų sekmadienį protestavo prieš populistinę nacionalistinę vyriausybę. ...
-
Kinijos gynybos ministras įspėja nekurti regione į NATO panašių aljansų1
Kinijos gynybos ministras Li Shangfu (Li Šangfu) sekmadienį įspėjo nekurti į NATO panašių karinių aljansų Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ir sakė, kad tai įstumtų regioną į konfliktą, o Pentagonas savo ruožtu išrei&scaron...
-
Baltieji rūmai: J. Bidenas pasirašė įstatymo projektą dėl skolos „lubų“4
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį pasirašė įstatymo projektą dėl šalies skolos „lubų“ padidinimo, kurį Kongresas priėmė po kelias savaites trukusių ginčų, ir taip išvengė katastro...
-
Kirgizijos prezidentas teigia, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su Europos Sąjunga2
Kirgizijos prezidentas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi bendradarbiauti su Europos Sąjunga, kuri tikisi užmegzti glaudesnius ryšius su regionu, kurį Rusija laiko savo įtakos sfera. ...
-
175 šalys nusprendė iki metų pabaigos visuomenei pristatyti kovos su plastiko tarša planą2
Prancūzijos sostinėje susirinkusių 175 valstybių atstovai po penkias dienas trukusių įtemptų derybų nusprendė, kad iki lapkričio pabaigos pasaulis turėtų susipažinti su pirmuoju labai lauktos ir reikalingos tarptautinės sutarties dėl kovos su pl...
-
JAV: derybos su Kinija yra būtinos siekiant sumažinti konflikto tikimybę4
Jungtinių Valstijų ir Kinijos dialogas yra labai svarbus, kad būtų išvengta nesusipratimų, galinčių sukelti konfliktą, šeštadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) po to, kai Pekinas atmet...
-
J. Bidenas ketina pasirašyti įstatymo projektą dėl JAV skolos „lubų“5
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pareiškė, kad šeštadienį pasirašys įstatymo projektą, kuriuo šalies skolinimosi įgaliojimai pratęsiami iki 2024-ųjų. ...
-
Britų karalius Charlesas III atvyko į Rumuniją pirmojo vizito po karūnavimo1
Rumunijos prezidento rūmuose Bukarešte su karinėmis iškilmėmis penktadienį buvo priimtas Didžiosios Britanijos karalius Charlesas III (Karolis III), kuris pradėjo savo asmeninį vizitą šioje Rytų Europos šalyje. ...