„Le Pen pavojus nepraėjęs“

Kaimyninės Didžiosios Britanijos žiniasklaida giria stiprų proeuropietiško E.Macrono pasirodymą, bet priduria, kad nereikėtų ignoruoti prognozuojamos M.Le Pen sėkmės – kad ji, nors ir likusi antra, pateks į antrą rinkimų ratą gegužės 7 dieną.

„Prancūzų kraštutinių dešiniųjų pavojus nepraėjęs“, – rašė centro kairės pakraipos dienraštis „The Guardian“. Jis E.Macroną laiko „geriausia viltimi dideles problemas išgyvenančiai, bet didžiai šaliai“.

Verslo dienraštis „Financial Times“ savo ruožtu prognozuoja, kad antrasis ratas gegužės 7-ąją E.Macronui bus „karūnavimo aktas“.

Tačiau laikraštis perspėjo, kad E.Macronui vadovauti nebus lengva ir kad jis gali būti priverstas „smarkiai derėtis“ mėginant įgyvendinti savo reformų darbotvarkę.

Vienoje apžvalgoje Amerikos dešiniosios pakraipos transliuotojo „Fox“ svetainėje sakoma, kad M.Le Pen tebeturi geras galimybes, ir primenama apie netikėtą JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergalę: „Iš tikrųjų ji gali pateikti dar didesnį netikėtumą nei vyriausiasis tviterininkas.“

„Suskaldyta Prancūzija“

Kai kurių šalių žiniasklaida pažymi, kad istorinį pralaimėjimą patyrė tiek pagrindinės srovės kairieji, tiek dešinieji. JAV laikraštis „The Wall Street Journal“ balsavimą pavadino „pribloškiamu priekaištu Prancūzijos pagrindinės srovės politinėms jėgoms“.

Straipsnyje pavadinimu „Suskaldyta Prancūzija“ Vokietijos laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ pažymėjo, jog daugiau kaip 40 proc. prancūzų rinkėjų atidavė savo balsus už kraštutinius dešiniuosius arba už kraštutinius kairiuosius.

„Macrono pergalė (pasiekta) tokia maža persvara, kad per dvejus ankstesnius prezidento rinkimus jis nebūtų pelnęs vietos antrajame rate“, – rašoma straipsnyje. „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ perspėja nelaikyti savaime suprantamu dalyku, kad centristas laimės ir gegužę.

Britų transliuotojas BBC nurodė, kad Prancūzija „įžengia į nežinomus politinius vandenis“ ir kad nepriklausomai, kas laimės antrąjį ratą, šalis yra „labai susiskaldžiusi“.

Pasak Šveicarijos laikraščio „Le Temps“, rezultatai rodo, kad Prancūzijos rinkėjai nori „didelių permainų“.

Antrajame rate „turi varžytis dvi Prancūzijos vizijos: įtraukianti ir atvira pasauliui bei jo rūpesčiams prieš apsiribojusią jos sienomis ir jos senais mitais“.

„Le Temps“ pažymi, kad ant kortos pastatyta daug: „Galutinis prancūzų pasirinkimas pakeis jų šalį, taip pat pasaulio veidą.“

Savas ar pašalinis?

„The New York Times“ atkreipia dėmesį į keistą E.Macrono statusą. Jis ir atsiribojo nuo isteblišmento partijų, ir yra atėjęs iš politinio elito.

„Jo biografija – saviškio, bet politika – žmogaus iš šalies, – rašė dienraštis. – Jeigu ... Macronui pavyks, pirmas jo iššūkis bus parduoti produktą, didele dalimi iki šiol beveik niekam nežinomą: save.“

Arčiau vieningos Europos?

Lenkijos centro kairės laikraštis „Gazeta Wyborcza“ išreiškė palengvėjimą, kad potencialaus Prancūzijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kuris galėtų reikšti katastrofą blokui, grėsmė, regis, šiek tiek nutolo, nes apklausos rodo, kad E.Macronas antrajame rate turėtų įveikti M.Le Pen.

„Europos Sąjungai reikia išgyventi skyrybas su Britanija, kurios ką tik prasidėjo. Tačiau „Frexit“ – Prancūzijos pasitraukimas iš Sąjungos – palaidotų Europos projektą. Ir būtent tai paskelbė Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen“, – rašė laikraštis.

Nepaprasta

Ispanijos dienraštis „El Pais“ redaktoriaus skiltyje rašė, kad jaunojo centristo E.Macrono sėkmė „rodo kelią, kuriuo turi eiti tradicinės partijos, jei nori atkurti ryšį su savo rinkėjais“.

„Žmogus, kuris sėkmingai siekia tapti jauniausiu Prancūzijos Respublikos prezidentu, prasiveržė krizės ir pesimizmo apimtoje Prancūzijoje“, – rašė laikraštis.

„Jo optimistinis požiūris į šalies ir Europos ateitį patraukė rinkėjus kylančio populizmo, nacionalizmo ir ksenofobijos laikais“, – pridūrė „El Pais“.

Tuo tarpu komentare Australijos laikraštyje „The Sydney Morning Herald“ rinkimų rezultatai buvo prilyginami „politiniam žemės drebėjimui“.

Kremlius gerbia rezultatus

Kremlius pirmadienį sakė gerbiantis Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo rato rezultatus ir išreiškė geresnių santykių su Paryžiumi viltį.

„Gerbiame Prancūzijos žmonių pasirinkimą. Palaikome gerų ir abipusiai naudingų santykių kūrimą“, – valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Kremliaus atstovą Dmitrijų Peskovą.

Daugiausiai balsų pirmajame rate šį sekmadienį gavo proeuropietiškas centristų kandidatas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen), kurie dabar varžysis antrajame rate gegužės 7 dieną.

E.Macronas, kuris šį sekmadienį gavo 23,75 proc. balsų, yra favoritas. Jis taptų jauniausiu Prancūzijos prezidentu. Nacionalinio fronto (FN) lyderė M.Le Pen pirmajame rate surinko 21,53 proc. balsų, rodo galutiniai rezultatai.

Rusija buvo laikoma Kremliui draugiškos M.Le Pen rėmėja. Prieš pirmąjį ratą FN lyderė netikėtai apsilankė Maskvoje ir susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Sulaikyta virš 100 žmonių

Prancūzijos sostinėje praėjusią naktį daugiau nei 100 žmonių buvo sulaikyti per neramumus po pirmojo šalies prezidento rinkimų turo, per kuriuos protestuotojai svaidė butelius į saugumo pajėgas, padeginėjo automobilius ir daužė parduotuvių virtinų langus, pranešė Paryžiaus policija.

Šeši policininkai ir trys protestuotojai nesunkiai nukentėjo per smurto proveržį Paryžiaus centre, nurodė policija ir pridūrė, kad buvo areštuoti 143 žmonės, iš kurių 29 teko naktį praleisti areštinėje.

Šimtai jaunuolių susirinko protestuoti prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen (Marin Le Pen) ir centristą, buvusį bankininką Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną), kurie sekmadienį surinko daugiausiai balsų ir susigrums gegužės 7 dieną vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture.

„Antifašistinės ir antikapitalistinės“ demonstracijos vyko virtinėje Prancūzijos miestų, tarp jų šalies centrinėje dalyje esančiame Lione, pietvakariniame Bordo mieste, taip pat vakariniuose Nanto ir Reno miestuose.

Prezidentas palaiko E.Macroną

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pirmadienį išreiškė paramą proeuropietiškam centristinių pažiūrų kandidatui Emmanueliui Macronui (Emanueliui Makronui) prieš gegužės mėnesį įvyksiantį antrąjį prezidento rinkimų turą, perspėdamas dėl „pavojaus mūsų šaliai“, jeigu valdžią laimėtų ultradešiniųjų kandidatė Marine Le Pen (Marin Le Pen).

F.Hollande'as sakė, kad Prancūzija rizikuoja „tapti izoliuota ir atsiskirti nuo Europos Sąjungos“, jeigu prezidente būtų išrinkta euroskeptiškoji M.Le Pen.

„Aš pats balsuosiu už Emmanuelį Macroną“, – pridūrė prezidentas savo pareiškime, kurį transliavo televizija.

Pasak F.Hollande'o, būtų smogta Prancūzijos perkamajai galiai, prarasta „tūkstančiai darbo vietų“, kainos smarkiai padidėtų, jeigu laimėtų M.Le Pen ir tesėtų savo pažadą išvesti Prancūzija iš euro zonos bei padidintų importo tarifus.

Kraštutinių dešiniųjų pergalė „smarkiai suskaidytų Prancūziją“ tokiu laiku, kai terorizmo akivaizdoje reikia demonstruoti „solidarumą ir susitelkimą“.

„Iškilus tokiam pavojui, neįmanoma likti tyliam ir abejingam, – sakė jis ir pridūrė: – Aš pats balsuosiu už Emmanuelį Macroną“.

E.Macronas buvo F.Hollande'o ekonomikos ministras 2014-2016 metais, kol pasitraukė iš šio posto, kad įsteigtų savo centristinį judėjimą „En Marche“ („Pirmyn!“).

Vilniuje daugiausia balsų gavo F.Fillonas

Per Prancūzijos prezidento rinkimų pirmąjį turą ambasadoje Vilniuje sekmadienį daugiausia balsų gavo respublikonų kandidatas Francois Fillonas (Fransua Fijonas), už jį balsavo 44 iš 156 Lietuvoje valią išsakiusių prancūzų.

Antroje vietoje liko centristas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), gavęs 38 balsus. Už kraštutinių kairiųjų atstovą Jeaną-Lucą Melenchonas (Žaną Liuką Melanšoną) ir socialistą Benoit Hamoną (Benua Hamoną) balsavo po 22 rinkėjus.

Antiamerikietis nacionalistas Francois Asselineau  (Fransua Aselino) Vilniuje gavo 11, kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen (Marin Le Pen) – 10 balsų.

Šiuos preliminarius rezultatus BNS pateikė Prancūzijos ambasados atstovas spaudai.