Šios derybos vyksta tuo metu, kai prasidėjo keturių dienų paliaubos tarp žydų valstybės ir „Hamas“. Penktadienį kovotojų grupuotė planuoja paleisti pirmuosius 13 įkaitų ir numatoma, kad per keturias dienas iš viso paleis 50 asmenų.
„Mums reikia, kad būtų paleisti visi įkaitai. Visi, o ne tik 50“, – per susitikimą su Prancūzijos žurnalistais teigė C. Colonna.
Praėjusį mėnesį per „Hamas“ išpuolį Izraelyje kovotojai įkaitais paėmė apie 240 žmonių.
Paryžius nurodė, kad konfliktas Artimųjų Rytų regione bus vienas iš svarbiausių C. Colonna ir jos kolegų iš Kinijos darbotvarkės klausimų.
Kiek anksčiau šią savaitę Prancūzijos diplomatinis šaltinis teigė, kad Kinija dėl tvirtų santykių su Iranu tampa vis svarbesnė regiono veikėja.
„Pirmas dalykas, kurio tikimės iš Kinijos šiame konflikte, yra sujungti jos pastangas su mūsų pastangomis siekiant užtikrinti, kad išvengtume bet kokios regioninės eskalacijos“, – nurodė šaltinis.
Šiemet Pekinas stengėsi aktyviau veikti Artimuosiuose Rytuose, padėdamas pasiekti istorinį Saudo Arabijos ir Irano suartėjimą, ir siųsdamas į regioną pasiuntinį raginti nutraukti ugnį Izraelio ir „Hamas“ konflikte.
Mums reikia, kad būtų paleisti visi įkaitai. Visi, o ne tik 50.
Penktadienį ryte priimta Li Qiango, C. Colonna pabrėžė, kad Kinija ir Prancūzija, kaip nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, turi bendrą atsakomybę viso pasaulio atžvilgiu.
Jos teigimu, tiek Paryžius, tiek Pekinas turėtų stengtis rasti atsakymus į pagrindinius iššūkius, visų pirma klimato ir biologinės įvairovės, daryti viską, kas galėtų sumažinti įtampą pasaulyje.
Li Qiangas savo ruožtu atkreipė dėmesį į teigiamas Kinijos ir Prancūzijos bendradarbiavimo visose srityse tendencijas.
Kiek vėliau penktadienį Pekino universitete C. Colonna susitiko su Wang Yi ir atnaujino aukšto lygio Kinijos ir Prancūzijos dialogą kitose bendradarbiavimo srityse.
2014 metais pradėtas derybų ciklas, sustabdytas pandemijos metu, apima tokias temas kaip akademiniai, moksliniai, kultūriniai ir sportiniai mainai, taip pat su turizmu ir su lyčių lygybe susijusius klausimus.
Prancūzija ir Kinija ketina sudaryti keletą susitarimų tokiose srityse kaip švietimas, kultūra, universitetų mainai ir sveikata, nurodė Paryžius.
Penktadienį Pekinas paskelbė, kad Prancūzija bus viena iš kelių šalių, kurioms bus taikomas bevizio įvažiavimo į Kiniją ne ilgiau kaip 15-ai dienų režimas.
Nuo gruodžio 1 dienos ši sistema taip pat bus pradėta taikyti Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Ispanijos ir Malaizijos piliečiams.
Prancūzija tikisi, kad Kinija atidžiai stebės, ar neremiamas Rusijos karas Ukrainoje
Prancūzija tikisi, kad Pekinas atidžiai stebės, ar neremiamas Rusijos karas prieš Ukrainą, penktadienį pareiškė prancūzų diplomatijos vadovė.
„Tikimės Kinijos pareigūnų budrumo, kad joks darinys Kinijoje (...) tiesiogiai ar netiesiogiai neprisidėtų prie neteisėtų Rusijos karo veiksmų“, – spaudos konferencijoje Pekine po derybų sakė užsienio reikalų ministrė C. Colonna.
Kinija atsisako pasmerkti Rusijos 2022-ųjų vasarį pradėtą invaziją į Ukrainą ir plečia savo ekonominį, diplomatinį ir karinį bendradarbiavimą su Maskva.
JAV sako, kad kinų kompanijos padeda Rusijos invazijai į Ukrainą, ir ragina Pekiną dėl to imtis priemonių.
C. Colonna penktadienį sakė neabejojanti Kinijos galimybėmis deklaruoti visišką pagarbą pagrindiniams Jungtinių Tautų chartijos principams.
„Dėl didelių krizių norime bendradarbiauti su Kinija, kad pateiktume atsakymus į Rusijos agresijos karą Ukrainoje“, – sakė ji.
„Bendradarbiavimas su Kinija yra būtinas siekiant paskatinti teisingą ir ilgalaikę taiką, atitinkančią tarptautinę teisę“, – pridūrė prancūzų ministrė.
