- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) teks susidurti su bene pavojingiausiu iššūkiu per trejus prezidentavimo metus, kai trečiadienį priešais televizijos kameras prasidės vieši jo atžvilgiu Kongreso vykdomo apkaltos tyrimo posėdžiai.
Atstovų Rūmų demokratai planuoja per kelias savaites vyksiančius klausymus įrodyti, kad JAV vadovas piktnaudžiavo įgaliojimais, siekdamas Ukrainos pagalbos savo 2020 metų perrinkimo kampanijai ir mėgindamas priversti Ukrainos prezidentą rasti jo politinį varžovą demokratą Joe Bideną (Džo Baideną) kompromituojančios medžiagos.
D. Trumpas tvirtina, kad apkaltos tyrimas yra „ydingas“ ir „neteisėtas“, o jis nepadarė jokių nusižengimų.
„Vašingtono demokratai geriau jau griebsis įžūlių apgaulių ir kliedesingų raganų medžioklių, kurios nieko neduos. Nekvaršinkite dėl to galvos“, – Niujorko ekonomikos klube antradienį kalbėjo D. Trumpas, spinduliavęs pasitikėjimą savimi.
Tačiau D. Trumpui yra iškilusi grėsmė tapti trečiuoju per visą JAV istoriją prezidentu, kuriam surengta apkalta. Dviem jo pirmtakams pavyko išvengti atstatydinimo per apkaltą: 1868 metais apkalta buvo surengta Andrew Johnsonui (Endriui Džonsonui, o 1998 metais – Billui Clintonui (Bilui Klintonui), tačiau jie abu buvo išteisinti Senate.
„Remiantis tuo, ką iki šiol yra pasakę liudytojai, esama virtinės teisės pažeidimų, už kuriuos potencialiai įmanoma apkalta, įskaitant papirkimą, labai sunkius nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus“, – antradienį radijui NPR sakė posėdžiams vadovausiantis Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Adamas Schiffas (Adamas Šifas).
Iki šiol nė vienas JAV prezidentas nebuvo pašalintas iš posto apkaltos būdu. Tačiau Richardas Nixonas (Ričardas Niksonas) 1974 metais atsistatydino, kad išvengtų beveik neabejotinos apkaltos dėl Votergeito („Watergate“) skandalo.
Prognozuojami audringi klausymai
Prognozuojama, kad klausymai, per kuriuos virtinė vyriausybės pareigūnų duos parodymus apie D. Trumpo šių metų vidurio machinacijas, susijusias su Ukraina, bus itin karšti.
Abi pusės kelias pastarąsias dienas intensyviai ruošėsi laukiančiai akistatai. Klausymai, vyksiantys likus vos metams iki nacionalinių rinkimų, pavojingi abiems partijoms, turint galvoje smarkų JAV elektorato susiskaldymą ir susierzinimą dėl rietenų Vašingtone.
Remiantis viešosios nuomonės apklausomis, kiek daugiau nei pusė amerikiečių pasisako už prezidento apkaltą.
Tačiau apklausos taip pat rodo, kad D. Trumpo elektoratas, padovanojęs jam netikėtą pergalę 2016 metų rinkimuose, griežtai atmeta visus kaltinimus prezidentui. D. Trumpo asmeninės gynybos strategija nukreipta į pastangas užtikrinti, kad Kongreso respublikonai į tai įsiklausytų.
Respublikonai kaltina A. Schiffą, ryžtingai nusiteikusį patraukti atsakomybėn D. Trumpą, nesąžiningu ir konstitucijai prieštaraujančiu procesu. Jie taip pat pliekė liudytojus, kaltindami juos šališkumu.
Be to, per uždarus klausymus, vykusius pastarąsias šešias savaites, respublikonai dėjo pastangas nukreipti dėmesį į J. Bideno sąsajas su Ukraina ir į faktiškai diskredituotą teoriją, esą Kijevas padėjo demokratams per 2016-ųjų rinkimus, kuria, regis, tiki D. Trumpas.
Pokalbio telefonu stenograma
Tačiau A. Schiffas antradienį pažymėjo, kad nesitaikstys su bandymais užvaldyti apkaltos tyrimo posėdžius ir paversti juos politiniu cirku.
Per šiuos klausymus niekam nebus leista „toliau stumti tų pačių fiktyvių tyrimų dėl Bidenų ar demaskuotų sąmokslo teorijų dėl kišimosi į 2016-ųjų rinkimus“, sakė jis.
Demokratai surinko įrodymų, kad D. Trumpas siekė pasinaudoti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio noru susitikti ir 391 mln. dolerių (352 mln. eurų) vertės JAV karine pagalba Ukrainai kaip svertu įtikinti Kijevą rasti J. Bideną kompromituojančios medžiagos.
Viena iš svarbių įrodymų yra Baltųjų rūmų paskelbta liepos 25 dieną įvykusio prezidentų pokalbio telefonu stenograma. Iš jos matyti, kad D. Trumpas spaudė V. Zelenskį pradėti tyrimą dėl J. Bideno ir 2016-ųjų rinkimų sąmokslo teorijos.
Baltieji rūmai atsisakė perduoti kitus įrašus, susijusius su Ukraina, taip pat uždraudė D. Trumpo aukščiausio rango patarėjams, susijusiems su sprendimu paspausti V. Zelenskį, duoti parodymus.
Antradienį Baltųjų rūmų administracijos vadovas Mickas Mulvaney (Mikas Malvanis), anksčiau viešai patvirtinęs, kad D. Trumpas siejo karinę pagalbą Ukrainai su Kijevo įsipareigojimu atlikti jam parankų tyrimą, buvo iškviestas liudyti apkaltos tyrime, tačiau atsisakė duoti parodymus.
Trečiadienį pirmieji liudys JAV aukščiausio rango diplomatas Ukrainoje Williamas Tayloras (Viljamas Teiloras) ir valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europos ir Eurazijos reikalams George'as Kentas (Džordžas Kentas).
Abu jie yra privačiai liudiję, kad D. Trumpas aiškiai pasinaudojo savo valdžia ir karine pagalba Ukrainai, siekdamas paspausti V. Zelenskį pradėti tyrimus, kurie jam būtų naudingi prieš 2020 metų rinkimus.
„Man buvo neramu, kad bandoma inicijuoti politiškai motyvuotas bylas, ir tai žalinga teisinės valstybės principams tiek Ukrainoje, tiek Jungtinėse Valstijose“, – sakė G. Kentas tyrėjams.
Penktadienį parodymus duos buvusi JAV ambasadorė Ukrainoje Marie Yovanovitch (Mari Jovanovič), kurią D. Trumpas anksčiau šiais metais pašalino iš šių pareigų.
Antradienį demokratai pranešė, kad ateinančią savaitę bus iškviesti liudyti dar aštuoni asmenys, anksčiau davę parodymus už uždarų durų.
Atstovų Rūmų respublikonai ruošiasi tvirtinti, kad D. Trumpas neviršijo savo įgaliojimų, turint galvoje Ukrainos, kaip smarkiai korumpuotos valstybės, reputaciją.
„Demokratai nori surengti apkaltą prezidentui D. Trumpui, nes nerinkti ir anoniminiai biurokratai nesutinka su prezidento sprendimais“, – rašoma savaitgalį jų paskelbtame strategijos memorandume.
„Federalinė biurokratija dirba prezidentui... o prezidentas D. Trumpas daro tai, ką daryti buvo išrinktas amerikiečių“, – teigiama dokumente.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais1
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio2
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...