Bulgarijos prezidentas Rosenas Plevnelijevas paskelbė pirmalaikius rinkimus, nors ne pirmą savaitę protestuojantys gyventojai tikėjosi iš jo visai kitokių žingsnių.

Karti patirtis

Kalbėdamas per televiziją Bulgarijos prezidentas atrodo suglumęs.

Tam yra priežasčių. Ministras pirmininkas Boiko Borisovas atsistatydino kartu su visa vyriausybe. Opozicijoje esantys socialistai ir trečią vietą pastaruosiuose rinkimuose laimėjęs Judėjimas už teises ir laisves reikalauja išankstinių parlamento rinkimų, o dešimtys tūkstančių protestuotojų gatvėse nori, kad deputatai dirbtų toliau ir pradėtų esmines reformas. Riaušių policija prie parlamento net nesupranta, ką turi daryti: ar stabdyti protestuotojus, kad jie neįsiveržtų į vidų, ar padėti jiems ir neleisti deputatams išeiti.

Bulgarija turi didelę gatvės protestų, laikinųjų vyriausybių ir naujų politinių judėjimų patirtį.

1997 m. socialistų vyriausybė žlugo dėl hiperinfliacijos po savaites trukusių protestų su barikadomis. Buvęs caras Simeonas Borisovas 2001 m. laimėjo rinkimus ir užėmė premjero postą, bet nesugebėjo tinkamai vykdyti savo pareigų.

B.Borisovo partija "Piliečiai už europietišką Bulgarijos vystymąsi" užtikrintai laimėjo 2009 m. parlamento rinkimus ir pažadėjo pažaboti korupciją bei įveikti skurdą, bet to nepadarė.

Niekas nesikeičia

"Galėtume sakyti, kad vyriausybės griūtis rodo, jog Bulgarijos demokratija reaguoja į piliečių valią, – sakė Sofijoje įsikūrusio Liberalių strategijų centro ekspertas Danielis Smilovas. – Bet tiems, kas nori mažesnių sąskaitų ir didesnių pajamų, niekas nesikeičia. Padėtis tik pablogėjo. Žmonės nebeturi, į ką kreiptis su savo prašymais."

Vieni apžvalgininkai atsistatydinusį premjerą vadina bailiu, kiti sako, kad jis neturėjo kito pasirinkimo ir kad šalyje būtų kilusi tikra revoliucija, jeigu jis būtų toliau laikęsis įsitvėręs kėdės.

"Gatvėse protestuoja įvairūs žmonės, nuo skurdžiausių iki vidurinės klasės atstovų, – sakė 31 metų Angelo Slavchevas, vienu protestų lyderių. Jis buvo išrinktas per protestų organizatorių susirinkimą centriniame Sliveno mieste praėjusį savaitgalį.

Paklaustas, ką mano apie kai kurių demonstrantų smurtinius veiksmus, kurie pakurstė kruvinus susirėmimus su policija, jis atsakė: "Atlikome savo tyrimą. Priėjome išvadą, kad tai buvo jaunuoliai, kurie nesusivaldė. Taip daugiau nenutiks – mes tai įrodėme sekmadienį."

Tą dieną dešimtys tūkstančių žmonių žygiavo Sofijos ir kitų Bulgarijos miestų gatvėmis. Tai buvo didžiausia protesto akcija po to, kai žlugo vyriausybė.

A.Slavchevo ir kitų organizatorių užduotis – palaikyti protestų bangą ir padaryti taip, kad tautos reikalavimai patektų į politinę darbotvarkę.

"Bet mes neformuosime politinės partijos", – sakė A.Slavchevas.

Už esmines permainas

Socialistų partijos lyderis Sergejus Staniševas, ėjęs ministro pirmininko pareigas nuo 2005 iki 2009 m., bando kalbėti nuosaikiai.

"Mes pasisakome už esmines permainas, už demokratišką ir socialiai orientuotą Bulgariją, – sakė jis. – Pastarųjų dviejų dešimtmečių demokratinius pasiekimus, įskaitant pilietinės visuomenės ir gerovės valstybės sukūrimą, sugriovė ši vyriausybė. Tūkstančiai žmonių gatvėse atstovauja dideliai visuomenės daliai, bet yra ir kitų žmonių, turinčių partinių ir politinių simpatijų. Ir pagaliau mes pirmaujame apklausose."

Psichologas Vihrenas, sekmadienį kartu su žmona Maja ir dviem dukromis prisijungęs prie protestų, sakė: "Atėjau čia kovoti už teisybę, laisvę ir teisingumą. Ypač teisingumą, nes tai yra didelė problema mūsų visuomenėje."

Protestuotojų reikalavimai

* Paskelbti moratoriumą visoms sąskaitoms už elektrą ir šildymą, kol bus atliktas nepriklausomas jų auditas.

* Neteikti jokių ieškinių dešimtims tūkstančių žmonių, kurie neapmokėjo sąskaitų.

* Nedelsiant suformuoti "ekspertų tarybą", kuri pradėtų derybas su prezidentu dėl politinių reformų.

* Atidėti parlamento paleidimą, kol bus priimti nauji įstatymai, užtikrinantys "pilietinę kontrolę" parlamento, nacionalinio banko ir kitų valstybinių institucijų atžvilgiu.

Politinė krizė

Bulgarijos prezidentas R.Plevnelijevas vakar paskelbė, kad gegužės 12 d. bus surengti pirmalaikiai rinkimai, siekiant išspręsti politinę krizę, galinčią sutrikdyti šios Balkanų šalies ekonomikos stabilumą.

Premjeras B.Borisovas atsistatydino praėjusią savaitę dėl šalies visuomenės spaudimo atšaukti padidintas elektros kainas, nors planai sumažinti kainas ir atšaukti elektros skirstymo operatoriaus licenciją iš Čekijos bendrovės ČEZ gali atbaidyti kitus investuotojus.

Visos didžiosios Bulgarijos partijos pareiškė nenorinčios formuoti vyriausybės esant dabartinei parlamento sudėčiai.

Neturtingiausiai ES narei pavyko išlaikyti mažą skolą ir biudžeto deficitą, siekiant užtikrinti pasitikėjimą jos valiutos pririšimu prie euro 1997 m., kai masiniai protestai dėl hiperinfliacijos nuvertė kairiųjų vyriausybę.

Tačiau dešimčių tūkstančių bulgarų demonstracijos jau privertė imtis kai kurių nuolaidų, o bet kuri politinė jėga, kuri laimės rinkimus, bus nuolat spaudžiama didinti biudžeto išlaidas ir gerinti gyvenimo standartus.

Šiuo metu vidutinis darbo užmokesti Bulgarijoje nesiekia nė pusės ES vidurkio.

"Esu įsitikinęs, kad būtinus esminius įstatymų pakeitimus turėtų nuspręsti naujas parlamentas. Nuspręsta surengti rinkimus", – prezidentas R.Plevnelijevas vakar sakė sausakimšoje parlamento salėje.

Šiuo metu vidutinis atlyginimas Bulgarijoje yra apie 400 eurų (1381 litas) per mėnesį, o pensijos perpus mažesnės, todėl padidintos elektros kainos, nors ir vienos mažiausių ES, tapo itin skaudžiu smūgiu, ypač žiemą, kai daugelis žmonių elektra šildosi namus.