Dešiniųjų stovyklos pirminiai rinkimai laikomi svarbiausiu mūšiu kovoje dėl prezidento posto, nes juos laimėsiančiam politikui prognozuojama pergalė ir 2017-aisiais vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose.

Buvęs prezidentas N. Sarkozy, kuris varžybose dėl teisės tapti dešiniojo sparno kandidatu atsilieka nuo ekspremjero Alaino Juppe (Aleno Žiupė), debatų metu buvo remiamas prie sienos dėl virtinės tyrimų, kuriuose jis figūruoja.

„Po 37 metų politikoje aš vis dar neturiu teistumo“, – sakė N. Sarkozy.

Buvęs valstybės vadovas pabrėžė, kad yra persekiojamas tyrėjų, „šmeižiamas“ per atliekamus tyrimus dėl prekybos poveikiu ir įtariamo neteisėto jo nesėkme pasibaigusios 2012 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo.

„Nejau manote, kad dalyvaučiau šioje kampanijoje, jei kažkas slėgtų mano sąžinę?“ – klausė akivaizdžiai įpykęs N. Sarkozy.

Ketvirtadienio debatai buvo pirmoji iš trijų numatytų žodinių akistatų tarp visų septynių dešiniojo sparno pretendentų, kurie varžysis kitą mėnesį vyksiančiuose pirminiuose rinkimuose.

Neįvykusios permainos

Buvęs eksprezidento Respublikonų partijos lyderis Jeanas-Francois Cope (Žanas Fransua Kopė) sakė tikintis, kad N. Sarkozy imsis reformų, kai 2007-aisiais atėjo į valdžią, žadėdamas supurtyti nusistovėjusią tvarką.

„Prieš dešimtmetį aš ir milijonai prancūzų tikėjomės permainų, kurias Nicolas Sarkozy siūlė mūsų šaliai“, – sakė J.-F. Cope.

„Šios permainos, deja, taip ir neįvyko“, – sakė jis ir kaltino N. Sarkozy sunkių sprendimų vengimu.

61-erių metų N. Sarkozy savo ruožtu tvirtino, kad jo veiksmų laisvę varžė „rimčiausia nuo 1929 metų pasaulinė (ekonomikos) krizė“. Jis taip pat žadėjo „tvirtą ir energingą“ vadovavimą, jei grįš į valdžią po penkerius metus trukusio socialistų prezidento valdymo.

Terorizmas ir imigracija yra vienos svarbiausių rinkimų kampanijos temų po virtinės džihadistų atakų, kurios per praėjusius dvejus metus nusinešė 238 žmonių gyvybes.

Politikas, laimėsiantis lapkričio 20–27 dienomis dviem etapais vyksiančius Respublikonų partijos pirminius rinkimus, prezidento rinkimuose turėtų susigrumti su kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto lydere Marine Le Pen (Marin Le Pen).

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad prieš lapkričio 20 dieną vyksiantį pirmąjį pirminių rinkimų turą pietvakarinio Bordo miesto mero 71-erių metų A. Juppe populiarumas yra 8–14 proc. didesnis negu N. Sarkozy. Kiti penki pretendentai, tarp jų J.-F. Cope ir buvęs vyriausybės vadovas Francois Fillonas (Fransua Fijonas), gerokai nuo jų atsilieka.

Šie ketvirtadienio debatai buvo kur kas ramesni nei kandidatų į JAV prezidentus – respublikono Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir demokratės Hillary Clinton (Hilari Klinton) – žodinės akistatos.

Tačiau ir N. Sarkozu, ir A. Juppe jų metu sulaukė klausimų apie jų praeities skandalus.

A. Juppe, kuris šiuo metu yra populiariausias šalies politikas, 2004-aisiais buvo nuteistas 14 mėnesių kalėti lygtinai byloje dėl neteisėto partijos finansavimo. Jam taip pat buvo uždrausta dvejus metus užimti renkamą postą.

„Negaliu būti atpirkimo ožiu“, – sakė A. Juppe ir tvirtino, kad asmeniškai nepasipelnė iš nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas.

N. Sarkozy dažnai sulaukia priekaištų, kad politiniams tikslams siekia panaudoti rinkėjų baimės, susijusias su imigracija ir islamu. M.Le Pen kaltino eksprezidentą, esą jis kartoja jos siūlymus, taip tikėdamasis pritraukti daugiau rinkėjų ir sumažinti atsilikimą nuo A. Juppe.

Didžiausias rinkėjų rūpestis – nedarbas

N. Sarkozy pristatė virtinę populistinių pasiūlymų, įskaitant pažadą, kad tapęs prezidentu nedelsiant organizuos du referendumus: vieną – dėl imigracijos suvaržymo, o kitą – dėl priemonių, kurios leistų lengviau pasiųsti už grotų įtariamus islamo radikalus.

Ketvirtadienio debatai buvo pirmieji iš trijų, numatytų prieš pirmąjį pirminių rinkimų turą lapkričio 20 dieną. Du daugiausiai balsų jame gavę kandidatai prieš antrąjį rinkimų turą lapkričio 27 dieną susitiks dar vienoje žodinėje akistatoje.

„Oxoda“ apklausoje du iš penkių respondentų nurodė, kad didžiausią susirūpinimą jiems šiuo metu kelia nedarbas. Terorizmas ir imigracija liko atitinkamai antroje ir trečioje vietose.

Visi septyni dešiniojo sparno kandidatai sakė, kad Prancūzijos kompanijoms turėtų būti suteikta didesnė laisvė pratęsti darbo valandas.

Didžiulis nedarbas ir nesėkmingos pastangos jį sumažinti tapo tikra rykšte prezidentui Francois Hollande’ui (Fransua Holandui). Jis anksčiau sakė, kad sieks būti perrinktas tik tokiu atveju, jei jam pavyks pastebimai sumažinti bedarbystę šalyje.

Itin nepopuliarus F. Hollande’as ketina gruodį paskelbti, ar sieks antrosios kadencijos.

JAV pavyzdžiu rengiami pirminiai rinkimai yra palyginti naujas politinis fenomenas Prancūzijoje.

Viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad socialistų kandidatas balandžio 23 dieną vyksiančiame pirmajame prezidento rinkimų ture turėtų nusileisti dešiniojo sparno kandidatui ir M.Le Pen.

Lemiamame mūšyje gegužės 7 dieną pergalė prognozuojama dešiniųjų kandidatui.