JAV praktiškai jau atsisakė statyti priešraketinio skydo (PRG) elementus Lenkijoje ir Čekijoje, remdamasis savo šaltiniais Vašingtone, rašo lenkų dienraštis "Gazeta Wyborcza".

Aiškinosi galimą reakciją

Straipsnyje cituojamas "patikimas šaltinis" JAV Kongrese, kuris sakė, jog Amerikos vyriausybė jau kelios savaitės aiškinasi, kaip Kongresas reaguotų į atsisakymą kurti priešraketines bazes Lenkijoje ir Čekijoje. Kad Baltieji rūmai planuoja atsisakyti šių planų tikino ir vienas žinomas karinės JAV politikos ekspertas. Dienraščiui jis teigė, kad vidinės diskusijos prezidento Baracko Obamos komandoje artėja prie pabaigos. Dauguma, anot jo, linkę atsisakyti priešraketinio skydo elementų Lenkijoje ir Čekijoje".

10 tūkst. narių vienijančios nepelno organizacijos "Missile Defense Advocacy Alliance" ("Sąjunga už raketinę gynybą") pirmininkas Riki Ellisonas sakė, kad Vašingtonas apsigalvojo norėdamas išvengti ginčo su Rusija. Tačiau visiškai PRG planų neatsisakoma. Dabar Vašingtone galvojama apie bazes Izraelyje, Turkijoje, Balkanuose ar laivuose.

Prioritetas - nusiginklavimas

"Pentagono generolų siunčiami signalai yra aiškūs: dabartinė JAV vyriausybė ieško kitokių sprendimų dėl raketinės gynybos klausimo nei bazės Lenkijoje ir Čekijoje, - sakė Riki Ellisonas. - Naujoji JAV prezidento komanda kreipia daugiau dėmesio į Rusijos argumentus".

Anot jo, B.Obamos žmonės mano, kad daugelį pasaulio problemų galima lengviau išspręsti drauge su Maskva. „Tai prioritetų klausimas. Daugeliui demokratų prioritetas yra nusiginklavimas ir jie gali daug ką paaukoti, kad pasiektų naują susitarimą si Rusija dėl strateginės branduolinės ginkluotės sumažinimo", - teigia lobistas.

B.Obama netrukus po prisaikdinimo šiais metais nurodė iš naujo svarstyti raketinės gynybos skydo planą. Balandžio mėnesį Prahoje pasakytoje svarbioje kalboje dėl užsienio politikos JAV prezidentas išdėstė savo viziją dėl pasaulio be branduolinių ginklų ir išreiškė tam tikru mastu skeptišką požiūrį į to skydo vertę. "Kol egzistuoja Irano grėsmė, mes tęsime raketinės gynybos sistemą, kuri būtų rentabili ir išbandyta", - sakė jis.

Reikia sąjungininkų

Kalbų apie B.Obamos administracijos planus atsisakyti PRG elementų Čekijoje ir Lenkijoje buvo ir anksčiau. JAV dienraštis „New York Times“ buvo skelbęs, kad diplomatiniais kanalais JAV prezidentas perdavė Rusijos vadovui Dmitrijui Medvedevui slaptą laišką, kuriame kalbama apie galimybę išmainyti PRG Europoje į bendradarbiavimą prieš Irano branduolines ambicijas.

Rytų ir Vidurio Europos šalių ekspertai mano, jog tokiai informacijai pasitvirtinus oficialiai, reikštų, kad įvyko pokyčių JAV užsienio politikos prioritetuose. Tačiau teigta, jog sprendimas stabdyti PRG dislokavimą yra mažesnė žala lyginant su tuo, kokia didele žala gali tapti Irano branduolinė programa, jei ji nebus stabdoma.

„Šiuo atveju aiškėja, kad saugumo Afganistane užtikrinimas ir Irano branduolinė programa yra tarp naujosios JAV administracijos užsienio politikos prioritetų. Sprendžiant šias problemas JAV reikia sąjungininkų, Afganistane JAV turi NATO sąjungininkus, o Irano problema yra neatsiejama nuo Rusijos“, - teigė Lietuvos politologas Tomas Janeliūnas.

Rusija grasino atsaku

Maskva nuo pat pradžių buvo nepatenkinta planais dislokuoti PRG elementus Vidurio Europos šalyse. Jeigu šie planai būtų įvykdyti, Kremlius grasino adekvačiu atsaku.

„Šis projektas nukreiptas prieš Rusijos strateginį potencialą. Ir mes negalime neduoti į jį adekvataus atsako“, - dar anksčiau sakė premjeras Vladimiras Putinas. Pasak jo, nežinia, kas išloš iš šių veiksmų, „bet aišku, kad praloš pirmiausia Europa“. Premjeras priminė Rusijos vadovybės kreipimąsi, kuriame buvo sakoma, kad jeigu „naujoji JAV administracija atsisakys ketinimo įrengti PRG aikšteles Lenkijoje ir Čekijoje, tai ir mūsų atsakomųjų priemonių klausimas atkris savaime“.

Kalbėdami apie „atsaką“, Rusijos pirmieji asmenys ir kariškiai visų pirma turėjo galvoje vidutinio nuotolio raketinių kompleksų S-300 dislokavimą Kaliningrado srityje.

Ekspertai tarė „Ne“

Baltiesiems rūmams prabilus apie tai, kad PRG sistemos elementų dislokavimo Lenkijoje ir Čekijoje gali būti atsisakyta, buvo užsakytas tyrimas. Sistema, kuri turėjo ginti Europą nuo galimų Irano atakų, anot ekspertų, tikriausiai nebūtų veiksminga prieš Irano kuriamas raketas. Tokias išvadas pateikė autoritetingi JAV ir Rusijos mokslininkai.

Tyrėjų grupė taip pat padarė išvadą, jog branduolinių užtaisų ir pakankamai toli juos galinčių nunešti raketų Iranas įstengtų pasigaminti ne anksčiau kaip po 5 metų. Be to, jeigu Iranas mėgintų surengti tokią ataką, jis iš esmės nulemtų šiitiškos respublikos sunaikinimą, ekspertų išvadas citavo įtakingas leidinys "The Washington Post". Pasak laikraščio, šią ataskaitą paruošė Maskvoje, Niujorke ir Belgijoje veikiantis nepriklausoma analitinė organizacija "EastWest Institute".

Saugumo garantija

Pagal daugiamilijardinį projektą Lenkijoje turėjo būti dislokuota 10 raketų gaudytuvų ir radiolokatorių bazė Čekijoje. Pagal jį Lenkijoje taip pat buvo numatoma dislokuoti amerikiečių raketas "Patriot".

Rusija sako, kad George'o W.Busho laikų planu dėl priešraketinio skydo buvo faktiškai pradedamas naujas šaltasis karas. Kremlius griežtai kritikavo šį projektą.

Daugelis paprastų čekų per apklausas taip pat nepritaria priešraketiniam skydui. Tačiau Lenkijos ir Čekijos centro dešiniųjų politinis elitas laikė tai apsaugos nuo Rusijos garantijų, kurias pasiūlė NATO, viršūne.