Kovo 21 d. pasirodžiusiame interviu S. Witkoffas pareiškė, kad Rusija „100 procentų“ nenori pulti Europos ir Rusijai „nereikia perimti Ukrainos“. Jis taip pat aiškino, kad Rusija „atsiėmė“ penkis Ukrainos regionus – Krymą ir Luhanską, Donecką, Zaporižią bei Chersoną, „gavo, ko norėjo“ ir daugiau jai nieko nereikia.
ISW analitikai pabrėžė, kad Kremlius ne kartą melavo, kad Krymas ir šie keturi Ukrainos regionai pagal tarptautinę teisę yra Rusijos teritorija, o S. Witkoffo pareiškimas, kad Rusija šias sritis, kurias yra neteisėtai okupavusi ir aneksavusi, iš tiesų „atsiėmė“, atkartoja Kremliaus teiginius, kuriais jis teisina savo teritorinius reikalavimus ir Ukrainos invaziją.
Pranešime pastebima, kad S. Witkoffas nekritiškai pakartojo keletą klaidingų Rusijos teiginių apie Rusijos neteisėtai okupuotų Ukrainos teritorijų. Kovo 21 d. įvykusio pokalbio metu jis tvirtino, kad Rusijos okupuotas Krymas, Donbasas bei Chersono ir Zaporižios regionai yra „rusakalbiai“ ir kad „[šiuose regionuose] vyko referendumai, kuriuose absoliuti dauguma gyventojų pareiškė norą būti pavaldūs Rusijai“.
ISW teigimu, Rusija panašiais pareiškimais nuo seno mėgina pateisinti savo neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą, o 2022 m. prasidėjusią plataus masto invaziją teisina teigdama, kad jai reikia „apginti rusakalbius“, gyvenančius rytų Ukrainoje.
Tačiau ISW atkreipia dėmesį, kad Rusija tai, jog jos siekis „apginti rusakalbius“ Ukrainoje tėra tik mitas, yra pati ne kartą parodžiusi, rytų Ukrainoje griaudama miestus, kurių dauguma yra rusakalbiai, žudydama rusakalbius ukrainiečius ir deportuodama rusakalbius ukrainiečių vaikus į Rusiją, tokiu būdu pažeisdama tarptautinę teisę. Rusijos invazija Ukrainoje niekada nebuvo susijusi su rusakalbių apsauga.
ISW straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad savo pareiškimais S. Witkoffas niekais paverčia JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius, neva šis nori užbaigti karą Ukrainoje ir pasiekti tvarią taiką, kuri yra Jungtinių Valstijų, Ukrainos ir Europos interesais. Tai, jog S. Witkoffas duodamas interviu T. Carlsonui dėstė Rusijos reikalavimus, kad visa Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono regionų teritorija, įskaitant tas sritis, kurių rusai šiuo metu nekontroliuoja, turi atitekti jai, prieštarauja D. Trumpo pastangoms karą užbaigti taip, kad tai būtų naudinga JAV interesams. Atidavusi šių keturių regionų teritoriją Rusijai, Ukraina neturėtų gynybinių linijų, suteiksiančių jai galimybę patikimai apsiginti nuo tolesnės rusų agresijos.
Planas yra toks, kad būtina baigti žudynes, būtina baigti skerdynes.
S. Witkoffas taip pat teigė, kad oficialūs Ukrainos asmenys „sutiko“, jog Ukraina netaps NATO nare – tai skamba kaip išankstinė JAV nuolaida Rusijai, mat toks yra ir vienas iš pagrindinių Kremliaus reikalavimų, tuo tarpu Rusija jokių nuolaidų daryti neskuba. Atrodo, kad savo pareiškimais S. Witkoffas su daugybe Kremliaus reikalavimų sutiko dar iki prasidedant oficialioms taikos deryboms, atsisakydamas vertingų svertų, kuriuos JAV ir Ukraina turi Rusijos atžvilgiu ir kuriais judvi galėtų pasinaudoti būsimose derybose, turėsiančiose įvykti Jungtinių Valstijų iniciatyva, jei D. Trumpas nori pasiekti savo tikslą ir užbaigti karą.
„Neplanuoja pulti visos Europos“
D. Trumpo pasiuntinys sekmadienį pareiškė nemanąs, kad Rusijos prezidentas norėtų po Ukrainos dar ką nors pulti, baimes dėl platesnės Rusijos agresijos pavadindamas „akademinėmis“.
„Aš tiesiog nemanau, kad jis nori užimti visą Europą, – duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“ kalbėjo S. Witkoffas. – Tikiu jo žodžiu ir jo sveiku protu ir manau, kad ir patys europiečiai pradeda tą suprasti. Tačiau tam tikra prasme tai nesvarbu. Tai akademinis klausimas... Planas yra toks, kad būtina baigti žudynes, būtina baigti skerdynes. Užbaikime šį reikalą.“
Rusijos ir Ukrainos delegacijos ateinančias dvi paras Saudo Arabijoje atskirai derėsis su oficialiais asmenims iš JAV, D. Trumpui siekiant kuo skubiau užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį karą.
Tikisi pažangos derybose
JAV prezidento pasiuntinys sekmadienį pareiškė, kad tikisi pažangos dėl paliaubų Juodojoje jūroje pirmadienį vyksiančiose Ukrainos ir Rusijos derybose.
„Manau, kad pirmadienį Saudo Arabijoje pamatysite realią pažangą, ypač dėl to, kad ji susijusi su abiejų šalių paliaubomis Juodojoje jūroje. Nuo to natūraliai pereisite prie visiško ugnies nutraukimo“, – televizijai „Fox News“ sakė S. Witkoffas.
„Jaučiu, kad jis nori taikos“, – apie V. Putiną, kurio pajėgos 2014-aisiais Rusija aneksavo Krymą, o 2022-aisiais pradėjo plataus masto invaziją, sakė S. Witkoffas.
„Praėjusią savaitę padaryta didelė pažanga“, – pridūrė jis.
Į valdžią atėjus D. Trumpui JAV kardinaliai pakeitė savo politiką Rusijos atžvilgiu.
Buvusio prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) laikais Vašingtonas laikė Maskvą agresore ir vadovavo Vakarų koalicijai, siekdamas daryti spaudimą Kremliui. Tačiau S. Witkoffas minėjo, kad dabar pagrindinis JAV vaidmuo – suprasti abi puses ir tarpininkauti.
„Niekada nesu matęs situacijos, kad nebūtų dviejų istorijos pusių. Tiesiog niekada nebūna taip juoda ir balta, kaip žmonės nori vaizduoti. Taigi, abi pusės turi nuoskaudų, bet mūsų darbas yra (...) susiaurinti problemas, suvienyti šalis ir sustabdyti žudymą“, – teigė jis.
Dar vienas ženklas, rodantis kardinaliai pasikeitusią Vašingtoną politiką Rusijos invazijos į Ukrainą atžvilgiu, anot D. Trumpo pasiuntinio, yra tai, kad „Rusijos valstybėje vyrauja nuomonė, jog tai yra Rusijos teritorijos“.
Jis paminėjo keletą Rusijos okupuotose teritorijose surengtų referendumų, kuriais tariamai buvo išreikšta parama Maskvos valdžiai, tačiau Ukraina ir didžioji dalis tarptautinės bendruomenės juos pasmerkė kaip neteisėtus.
Maskvos nuomone, šie balsai pateisina jų veiksmus, sakė jis.
„Tai nėra mano pozicija. Aš tik įvardiju, kokios yra problemos“, – pažymėjo jis.
