Po 2011 m. gruodžio 4 d. vykusių Dūmos rinkimų Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose kilusios demonstracijos kaip reikiant supurtė Kremliaus sienas.

Būtent per šiuos protestus sužibo nauja Rusijos politikos žvaigždė A.Navalnas. Jis dabar vadinamas Rusijos nesisteminės opozicijos vedliu.
Valdančioji partija "Vieningoji Rusija" po rinkimų prarado absoliučią daugumą Dūmoje, nors ir išlaikė parlamento kontrolę.

Demonstracijos buvo surengtos siekiant atkreipti dėmesį į gausybę per rinkimus užfiksuotų pažeidimų. Abejonių dėl rinkimų sąžiningumo pasigirdo ir Vakaruose. Netrukus Maskvoje ir kituose šalies miestuose buvo surengtos spontaniškos protesto akcijos. Sostinėje mitinge gruodžio 10 d. skirtingais vertinimais, dalyvavo nuo 25 iki 80 tūkst. žmonių. Po šio protesto Kremlius pareiškė, kad politinės sistemos laukia pertvarkos. Bet gruodžio 24 d. įvyko antras, gerokai didesnis, mitingas. Į jį, opozicijos teigimu, susirinko per 100 tūkst. žmonių.

Mitingai buvo išvaikyti, o ir pats opozicinis judėjimas po kurio laiko išsikvėpė. Tačiau Kremliui tai buvo nemaloni staigmena.

Iki prezidento rinkimų režimas nesiėmė priemonių prieš protestuotojus. Rusijos valdžiai net teko pažadėti reformas, nors šios buvo veikiau kosmetinio pobūdžio...

Situacija pasikeitė po 2012 m. kovą įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo V.Putinas.

Po šalies vadovo rinkimų režimo veiksmai tapo griežtesni. Iš pradžių imtasi priemonių prieš nesisteminę opoziciją ir galimus jos ryšius su Vakarais. Vėliau pradėta konsoliduoti režimą. Gerokai paaštrėjo Rusijos tonas Vakarų atžvilgiu, padidėjo saviizoliacija.

Tiesa, paskutinis galimas scenarijus – revoliucinis – bent jau šiuo metu menkai tikėtinas... Pagal šį scenarijų būtų pakeista aukščiausia Rusijos vadovybė.
Viena vertus, gali įvykti "rūmų perversmas" – jėgų persistumdymas aukščiausiuose Rusijos politikos sluoksniuose (pavyzdžiui, aukščiausiosios vadovybės nuvertimas). Taip dabartinis elitas išlaikytų svertus Rusijos politinėje ir ekonominėje sistemose, bet, tikėtina, pasikeistų Rusijos vadovybė. Kita vertus, galimas nekontroliuojamos revoliucijos scenarijus – Rusijos politinės sistemos destabilizacija (režimo griūtis) ir separatizmo augimas.

Aleksejus Navalnas: kas jis toks ir iš kur?

- Gimė 1976 m. birželio 4 d. Tarybų Sąjungos (dabartinės Rusijos Federacijos), Odincovo rajone, Maskvos srityje.

- 1998 m. baigė teisės studijas Tautų draugystės universitete Maskvoje. Vėliau studijavo finansus.

- 2000 m. A.Navalnas prisijungė prie Rusijos vieningosios demokratinės partijos "Jabloko".

- Būdamas šios partijos nariu parėmė nacionalistų eitynes 2006 m., todėl po metų buvo pašalintas iš partijos už dalyvavimą nacionalistų renginiuose, tarp jų – Nacionalistų marše, ir paramą jiems.
- Jis ragina nustoti remti Kaukazą, o tamsaus gymio kovotojus iš šio regiono yra palyginęs su tarakonais. Tiesa, jo šalininkai vadino tai nevykusiu pokštu.

- Nuo 2009 m. ėmė aktyviai kritikuoti Vladimirą Putiną ir paplitusią korupciją. Pasinaudodamas tinklaraščiais A.Navalnas ėmė burti savo rėmėjų gretas.

- Save apibūdina kaip nacionalistą demokratą.

- 2010 m. laimėjo virtualioje erdvėje surengtus Maskvos mero rinkimus. Tais pačiais metais paviešino konfidencialius valstybės valdomos bendrovės "Transneft" audito dokumentus. Remiantis jais, statant Rytų Sibiro–Ramiojo vandenyno naftotiekį buvo pavogta 4 mlrd. dolerių.

- Vakaruose A.Navalnas – itin mylimas. 2011 m. BBC įvardijo jį ryškiausiu opozicionieriumi Rusijoje per pastaruosius penkerius metus, "The Wall Street Journal" pavadino A.Navalną žmogumi, kurio "V.Putinas bijo labiausiai", o "Times" 2012 m. įtraukė jį į 100 įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą.

- 2011 m. jis pavadino "Vieningosios Rusijos" partiją sukčių ir vagių partija. Tais pat metais A.Navalnas vėl paviešino naują šūsnį dokumentų apie Rusijos ir Vengrijos vyriausybių sudarytą neskaidrų sandorį dėl diplomatinių atstovybių pirkimo.

- 2012 m. jam buvo pateikti kaltinimai lėšų grobstymu ir sukčiavimu. Po metų A.Navalnas buvo nuteistas, tačiau po dienos paleistas. Šiuo metu jis laukia pateiktos apeliacijos svarstymo.
- 2013 m. balandį A.Navalnas pareiškė, kad siektų prezidento posto. Jo rinkimų šūkis – "Nemeluoti ir nevogti".

A.Navalnas pasiūlė įvesti vizų režimą buvusių sovietinių respublikų Kaukaze ir Centrinėje Azijoje piliečiams.

Vietoj Maskvos mero posto – belangė?

Aleksejus Navalnas vos per dvejus metus tapo žymiausiu Rusijos opozicijos veikėju. Bent taip jį pakrikštijo Vakaruose. Dabar jis nusitaikė į Maskvos mero kėdę. Tačiau virš opozicionieriaus kaupiasi juodi debesys.

Tradiciniai šūkiai

A.Navalnas į Rusijos politinę padangę įskriejo vykstant protestams prieš nesąžiningus, kaip juos įvardijo opozicija ir kai kurios Vakarų šalys, Rusijos Federacijos Dūmos rinkimus 2011 m. gruodį.
Netrukus Vakaruose A.Navalnas buvo pakrikštytas naujuoju Rusijos opozicijos lyderiu.

Rusijos žmonėms A.Navalnas pasiuntė paprastą žinutę. Pirmiausia, jis – kovotojas su korupcija, antra, jis – nacionalistas, kurio manymu, Rusija – tai šalis, kurioje gyvena rusai.
Šią savaitę A.Navalnas dalyvavo televizijos debatuose per Maskvos mero rinkimų kampaniją. Jis kartojo savo duotus pažadus: žadėjo įveikti korupciją Maskvoje, taip pat pareiškė, kad imsis griežtų priemonių prieš imigrantus.

A.Navalnas, įvertinus jo politinę programą, neabejotinai imponuoja maskviečiams.

Apklausos rodo, kad didžioji dalis Rusijos sostinės gyventojų neigiamai žiūri į imigrantus. Daugiau nei pusė maskviečių mano, kad tiek legalūs, tiek nelegalūs imigrantai (ypač iš Kaukazo ir Centrinės Azijos) kelia daugiau problemų, nei duoda naudos.

Dar daugiau žmonių norėtų, kad miesto valdžia griežčiau kontroliuotų imigrantų skaičių.

Su A.Navalnu debatuose dalyvavo dar keturi pretendentai į Maskvos miesto mero postą. Rinkimai vyks rugsėjo 8 d.

Tiesa, televizijos organizuotoje diskusijoje nedalyvavo sostinės mero postą užimantis Sergejus Sobianinas, beje, laikomas aiškiu šių rinkimų favoritu. S.Sobianino štabas pranešė, kad jis verčiau "sutelks rinkimų darbą į tiesioginį kontaktą su maskviečiais ir rinkėjais".

Kitus kandidatus delegavo judėjimai "Teisingoji Rusija" ir "Jabloko", taip pat Komunistų bei Liberalų demokratų partijos. Partijai "Jabloko" kadaise priklausė pats A.Navalnas, tačiau už paramą nacionalistų eitynėms buvo iš jos pašalintas.

Nors kalbėti aikštėse A.Navalnas įrodė mokąs, tiesioginiuose debatuose jis dalyvavo pirmąsyk.

"Tiksliai žinome, ką daryti su korupcija Maskvoje, – pareiškė jis. – Žinome, ką daryti su absoliučiai per didele imigracija į Maskvą."
Paslapčių viešintojas

Kova su korupcija – A.Navalno aistra. Įprastu sau stiliumi jis ėmė vardyti "nešvarių" V.Putino ir jo aplinkos asmenų ryšius su įtakingais verslo magnatais, kurie, pasak jo, gauna sutartis vien dėl to, kad pažįsta V.Putiną.

Jis įvardijo brolius Arkadijų ir Borisą Rotenbergus, taip pat verslininką Genadijų Timčenką. Pasak jo, visi jie yra V.Putino draugai dar nuo tų laikų, kai jis gyveno Sankt Peterburge, taip pat buvę jo dziudo kovų partneriai.

Tiesa, verslininkai ir prezidentas visuomet atkakliai neigė kaltinimus dėl interesų konflikto.

"Pažiūrėkit, kas dedasi Maskvoje, kas gauna didžiausius kelių statybos projektus? Rotenbergai, kurių vienintelis nuopelnas tas, kad jie yra V.Putino draugai, – aiškino A.Navalnas. – Noriu tapti meru, kuris šioje srityje įves tvarką. Daugiau nė vienas viešojo pirkimo konkursas nevyks pagal uždaras taisykles."

Kalbėdamas apie imigracijos politiką, A.Navalnas pasiūlė įvesti vizų režimą buvusių sovietinių respublikų Kaukaze ir Centrinėje Azijoje piliečiams.

"Nežinau, kodėl man reikia vizos į Prancūziją arba Vokietiją, kai bet kuris Kirgizijos ar Tadžikistano pilietis gali įsigyti bilietą į vieną pusę ir atvykti čia, į Rusiją", – drėbė A.Navalnas.

Teismo procesai

Remiantis apklausomis, kurios buvo atliktos liepą, A.Navalnas gali tikėtis surinkti apie 8 proc. balsų.

Tačiau A.Navalno žvaigždė kaip greitai pakilo, taip gali greitai nusileisti.

Prieš mėnesį Kirovo regiono teismas jam skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už valstybės turto grobstymą. Vienai dienai A.Navalnas buvo pasodintas į belangę, tačiau po dienos paleistas. Dabar teismas svarsto jo pateiktą apeliaciją.

Pirmadienį prokurorai vėl apkaltino A.Navalną, šį kartą neteisėtai iš užsienio gavus lėšų savo rinkimų kampanijai.

A.Navalnas kaltinimus vadina absurdiškais. Per debatus jis tvirtino, kad kaltinimai yra atsakymas į jo paties raginimus ištirti, kaip S.Sobianino paauglė dukra tapo didelių apartamentų, vertų daugiau nei 5 mln. JAV dolerių (apie 13 mln. litų), savininke. S.Sobianino rinkimų kampanijos nariai sakė, kad meras tą būstą įsigijo teisėtaā.

"Tai daroma siekiant nukreipti dėmesį nuo (antikorupcinių – red. past.) tyrimų, kuriuos mes atliekame, tarp jų – dėl S.Sobianino, ir kurių mes neketiname stabdyti", – kalbėjo A.Navalnas.
Tačiau prokurorai laikosi savo. Pasak jų, "vienas čekis patvirtino informaciją apie A.Navalno finansavimą iš užsienio".

Prokurorai tvirtina, kad per 300 įvardytų ir anoniminių rėmėjų iš 46 šalių skyrė lėšų A.Navalnui ir jo kampanijos vadovams, naudodamiesi internetine mokėjimo sistema, kurią valdo bendrovė, įsikūrusi Rusijoje. Prokurorai nurodė perdavę šią informaciją Vidaus reikalų ministerijai, ši turės nuspręsti, ar bus keliama baudžiamoji byla.

Šis tyrimas buvo pradėtas paprašius nacionalistui politikui Vladimirui Žirinovskiui, kurio partija taip pat yra iškėlusi kandidatą į sostinės mero postą.

A.Navalno komanda šiuos kaltinimus neigia. Kampanijos organizatorius Vladimiras Ašurkovas sakė, kad pinigų į A.Navalno rinkimų fondą galėjo pervesti  tik Rusijos piliečiai.

Kodėl V.Putinas pats kelia savo varžovo reitingus sulaikydamas jį?

Savame krašte pranašu nebūsi?

A.Navalnas – įdomi asmenybė. Vakaruose apie jį rašo "The New York Times", "Washington Post" ir net "Wall Street Journal"... O kaip paprastas rusas?

Štai vieno didžiausių pasaulio leidinių "Washington Post" redakcijos skilties autorius Fredas Hiattas samprotavo, kad "nuvertus tironą Vladimirą Putiną būtent A.Navalnas (o ne kas kitas) turėtų atstovauti Rusijai pasaulyje"...

Vakarų leidiniai – dideli ir maži – teismui paskelbus sprendimą apgailestaudami vadino A.Navalną kankiniu, politiniu kaliniu, net lygino jį su buvusiu "Jukos" vadovu Michailu Chodorkovskiu.
Panašu į meilę iš pirmo žvilgsnio... O kaip Rusijoje?

Svarbiausia, kad A.Navalnas nėra susitepęs tėvynėje. Tai – pagrindinis jo koziris. Akivaizdu, kad M.Chodorkovskiui kankinio aureolė daugelio rusų akyse toli gražu netinka, o štai A.Navalnas, regis, yra skaidrus kaip krištolas.

Maža to, jis yra naujo tipo opozicijos veikėjas (palyginti su kitais sisteminiais opozicionieriais, kurie dažniau pučia vieną dūdą kartu su Kremliumi).

Iškilęs per protestus prieš V.Putiną, subūręs bendraminčius virtualioje erdvėje, nebijantis viešinti korupcijos skandalų ir, žinoma, tik progai pasitaikius dėti į šuns dienas V.Putino.
Taip pat svarbu, kad pagrindiniuose A.Navalno šūkiuose atsispindi nacionalizmas ir kova su korupcija. Tai rusams – labai aktualios temos.

A.Navalnas žaidžia (jei jis pats žaidžia) gudriai – rusų ausyse žodis "demokratija" skamba taip pat kaip Boriso Jelcino pavardė ir netvarka šalyje jo valdymo metais. Todėl opozicijos vedlys apie demokratiją daug nekalba. O štai A.Navalno kritika V.Putino politikai Kaukaze tarsi atgaiva daugeliui rusų, manančių, kad Kaukazas – ne Rusija, o šis regionas – ne jų reikalas, juolab kad iš ten prisiveisusių kovotojų kyla nuolatinė grėsmė.

Tik štai dabar derėtų pabrėžti, kad sakydamas, jog Kaukaze Rusijai nėra ko veikti, A.Navalnas kelia rimtą klausimą – Rusijos teritorinio vientisumo klausimą...
Kova su Kremliaus koridoriuose tvyrančiu korupcijos tvaiku – kitas A.Navalno dažnai akcentuojamas prioritetas. Jis dažnai paviešina įvairių dokumentų, kuriuose atskleidžiamos aferos valdžios sluoksniuose. Paprastam rusui tai, žinoma, patinka...

Vis dėlto paskutinis klausimas – pats įdomiausias: kodėl V.Putinas pats pučia savo varžovo populiarumą sodindamas jį į teisiamųjų suolą? Sunku į tai atsakyti. Arba tai gudrus, arba labai kvailas sprendimas.

Po prezidento rinkimų V.Putino sistema labai aiškiai parodė, kad ji nėra linkusi toleruoti masinių protestų.

D.Jakniūnaitė: A.Navalno teismo procesas buvo ir yra politinis

Kaip A.Navalną, jo kovą su korupcija ir politinius šūkius vertina mokslininkai? Apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto docente dr. Dovile Jakniūnaite.
– A. Navalnas, atrodo, populiarus Rusijoje. Ar dėl to, kad akcentuoja nacionalizmą ir kovą su korupcija, o tai daugeliui rusų – aktualios temos?

– Kol kas neskubėčiau kalbėti apie A.Navalno populiarumą visoje Rusijoje. Po nuosprendžio jo byloje Levados centro daryta apklausa parodė, kad šią bylą atidžiai stebėjo ne daugiau nei 5 proc. apklaustųjų, o apie ką klausiama, žinojo mažiau nei trečdalis.

Spėjama, kad už jį prezidento rinkimuose galėtų balsuoti maždaug 4–5 proc. rinkėjų. Žinoma, jo populiarumas ir žinomumas Maskvoje, kur A.Navalnas šiuo metu dalyvauja mero rinkimuose, gerokai didesnis. Komentatoriai dažniausiai sutinka, kad pagrindiniai jo rėmėjai yra besiformuojanti ir dar nedidelė didžiųjų miestų vidurinė klasė. Tačiau kol kas tenka pripažinti, kad A.Navalnas dar neperžengė tos ribos, po kurios jis galėtų būti laikomas rimta politine jėga, galinčia mesti iššūkį dabartiniam politiniam valstybės aparatui.

– Ar matote šio opozicijos judėjimo ir konkrečiai A.Navalno potencialą vieną dieną mesti iššūkį Kremliui?

– A.Navalnas iš tiesų šiuo metu, atrodo, tampa vis ryškesniu Rusijos opozicijos veidu. Potencialo pritraukti didesnes mases šis opozicionierius turi. Charizmatiškas, atkaklus, energingas, kovojantis su korupcija, pasisakantis prieš imigrantus, ypač iš Kaukazo ir Centrinės Azijos, raginantis mažinti valstybės aparatą – šis rinkinys, leidžiantis A.Navalną vadinti dešiniuoju populistu, yra patrauklus ir suprantamas Rusijoje. Šalyje, kur apie 60 proc. gyventojų linkę pritarti šūkiui "Rusija rusams".

Šis opozicionierius neslepia savo ambicijų, yra pasakęs, kad sieks dalyvauti prezidento rinkimuose, dabar meta iššūkį administracijos atstovui Maskvoje ir vis drąsiau atakuoja pilkuosius Rusijos valstybės kardinolus, kalbėdamas apie jų nemoralumą, godumą bei veidmainystę.

Kiek šiam jo potencialui bus leista išsiplėtoti, deja, labai smarkiai priklausys nuo dabartinės Rusijos valdžios ir jos pasiryžimo susitvarkyti su juo laipsnio. O susidorojusi ji jau yra ne su vienu, bandžiusiu mesti jai iššūkį.

– Kodėl A.Navalnas buvo sulaikytas, juk taip Kremlius tik padidino šio opozicijos veikėjo populiarumą?

– A.Navalno teismo procesas buvo ir yra politinis. Ir, tiesą sakant, nieko neturėjo nustebinti nei tai, kad jis buvo pripažintas kaltu, nei tai, kad buvo nuspręsta skirti bausmę įkalinant jį.

Taip pat reikia suvokti, kad jo byla nevienintelė, kai bandoma susidoroti su opozicija, pradėjusia ryškiai formuotis po 2011 m. Dūmos rinkimų ir juos lydėjusių protestų. Po prezidento rinkimų V.Putino sistema labai aiškiai parodė, kad ji nėra linkusi toleruoti masinių protestų ir yra aiškiai pasiryžusi taikyti griežtas sankcijas.

Šiuo metu A.Navalnas nėra sulaikytas ir dalyvauja Maskvos mero rinkimuose. Rinkimuose, kurių jis tikrai negali laimėti, tačiau kuriems yra reikalingas. Visų pirma tam, kad legitimizuotų tikėtiną naująjį merą – S.Sobianiną. Tačiau ar rinkimai padės pačiam A.Navalnui išvengti kalėjimo ir užmaršties? Tai gali pasakyti tik laikas ir V.Putinas.