Tai taip pat asmeninis premjero siekis, mat jo mama atvirai prakalbo apie kovą su bipoline depresija.

Nauja sveikatos apsaugos kryptis

J. Trudeau prakalbo apie rūpinimosi psichikos sveikata svarbą po to, kai vienoje Kanados mokykloje nusižudė trylikametė mergaitė prieš tai nudūrusi keturiolikmetę – visa tai įvyko dėl negydyto psichikos sutrikimo. Kasmet nusižudo 4 tūkst.

Suicidas yra viena iš pagrindinių 15-24 metų amžiaus jaunuolių mirštamumo priežasčių. Premjeras pabrėžė, kad didžioji dauguma kanadiečiai arba patys turi psichikos sveikatos sutrikimų, arba jų šeimos nariai ir draugai yra paženklinti šių ligų.

Depresija, nerimas ir kiti psichikos sutrikimai kartais laikomi nematomais, dažnai nepastebimi tarp jaunimo ir gali būti supainiojamos su paprastu liūdesiu ar stresu.

Priklausomybių ir psichikos sveikatos centras (CAMH) teigia, kad vienas iš penkių kanadiečių yra kamuojamas psichinės ligos arba priklausomybės tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu – tai atspindi tikrąją tautos psichikos sveikatos būklę. Tačiau vos 7 proc. visų sveikatos sistemai skiriamų pinigų nukeliauja šios srities programoms.

J. Trudeau žada, kad pokyčiai greitai pasieks Kanadą. „Jau seniai turėjome pradėti kalbėti apie psichikos sveikatą, kovą su priklausomybėmis, stengtis išgydyti sergančiuosius“, – tvirtino J. Trudeau. Depresija, nerimas ir kiti psichikos sutrikimai kartais laikomi nematomais, dažnai nepastebimi tarp jaunimo ir gali būti supainiojamos su paprastu liūdesiu ar stresu.

Vaikų psichikos sutrikimai lieka nepastebėti iki tol, kol nutinka rimta nelaimė. Premjeras visgi nepranešė, kada imsis sistemos reformų, tik minėjo, kad šia tema diskutavo su sveikatos apsaugos ministru Jane Philpott ir abu sutarė, jog būtina imtis veiksmų. J. Trudeau sako tikintis, kad valdžia turėtų daryti kur kas daugiau – tapti varomąją sveikatos sistemos pokyčių provincijose jėga.

Psichikos ligos – našta valstybei

CAMH prezidentė dr. Catherine Zahn sako, kad psichikos ligos kamuoja 6,7 mln. kanadiečių – maždaug penktadalį visos populiacijos ir valstybei tai kainuoja 51 milijardą dolerių kasmet. Tai kur kas didesnė našta nei vėžys ar infekcinės ligos.

C. Zahn siekia, kad finansinė parama būtų skiriama tyrimams, kurie išsiaiškintų priklausomybės, depresijos, šizofrenijos, autizmo ir demensijos biologinę kilmę. Ji taip pat sako, kad J.Trudeau vyriausybė turėtų įsipareigoti per ateinantį dešimtmetį sumažinti laukiančiųjų psichikos ligų gydymo eiles.

C. Zahn mano, kad federalinė ir provincijų vyriausybės turėtų pagerinti struktūruotos psichoterapijos, kurios efektyvumas gydant depresiją ir nerimą buvo įrodytas, prieinamumą ir tai įtraukti į mediciniškai būtinų bei finansuojamų paslaugų sąrašą.

„Mes prašome racionalių ir efektyvių valstybės investicijų siekiant pagerinti kiekvieno žmogaus ir visos tautos psichikos sveikatą. Mūsų politiniai lyderiai turi galimybę suteikti teisingumą tiems, kurie serga psichikos ligomis“, – sakė C.Zahn.

Dabartinė Kanados sveikatos apsaugos finansavimo sistema nepadengia psichikos ligų gydymo kaštų. „Psichikos sveikata nebuvo įtraukta į finansuojamų paslaugų sąrašą dėl istorinių sprendimų, paskatintų dezinformacijos, baimės ir išankstinio nusistatymo bei rietenų dėl jurisdikcijos“, – sakė C. Zahn, prisimindama dienas, kai psichiškai sutrikę žmonės buvo uždaromi provincijų valdomose psichiatrinėse gydymo įstaigose.

Tuomet išryškėjo atskirtis ir nelygybė tarp pacientų, turinčių fizinių ir psichinių sutrikimų. C. Zahn pateikė dviejų kolegų pavyzdžius: vieno anūkui buvo diagnozuotas diabetas, o kito vaikas susirgo depresija ir ketino nusižudyti. Pirmajam vaikui iš karto buvo suteikta ekspertų pagalbą, o antrojo mažamečio tėvams buvo duotas lapelis su pasiūlymais, kur jiems reikėtų kreiptis.

Premjero mamos Margaret Trudeau (68 m.) kova su bipoline depresija:

„Prieš septyniolika metų aš beveik išprotėjau. Nebesugebėjau mąstyti. Nežinojau, kodėl turiu apsirengti, šukuotis plaukus, valytis dantis ir išvis gyventi. Aš nebegalėjau gyventi, bet gyvenau“, Ā sakė M. Trudeau. Ilgą laiką jos liga nebuvo diagnozuota. Moteriai kartojo, kad tai tiesiog pogimdyvinė depresija arba paprasčiausias vienišumas. Niekas iš tiesų neįsiklausė į jos nusiskundimus. Margaret draugai ir šeima jai patarė eiti apsipirkti ir lankyti jogą.

„Praradau susidomėjimą gyvenimu, nepaisant to, kiek žmonių stengėsi pradžiuginti, man tai nerūpėjo. Nebegalėjau juoktis, buvau tuščia ir sutrikusi. Žinojau, kad tai ne sielvartas ir liūdesys. Jaučiausi taip lyg mano gyvenimas būtų baigęsis. Nebuvo jokios ateities ir vilties. Kartą išspyriau lauk šeimą. Pasiėmiau marihuanos ir škotiško viskio butelį. Izoliavau save nuo aplinkos“, – atviravo premjero mama.

Pagaliau gydytojas diagnozavo Margaret bipolinį sutrikimą ir paskyrė vaistų. Būklei ėmus gerėti nelaimės ir vėl sutrikdė M. Trudeau gyvenimą. Margaret besigydant psichiatrinėje ligoninėje, žuvo jos sūnus, netrukus ji išsiskyrė su antruoju vyru Friedu Kemperiu, o dar kitąmet mirė pirmasis vyras Pierre'as.

Galiausiai artimieji ją privertė grįžti į psichiatrijos ligoninę. Gydytojas pastebėjo, kad ji ketina nusižudyti. Medikas moterį paskatino sveikti ir norėti gyventi. M. Trudeau gydymasis buvo sudėtingas, tačiau net būdama penkiasdešimties ji sugebėjo gyvenimą pradėti iš naujo. 

Lietuvoje

Tai, kad Seimas aukščiausiu lygiu išdrįso ištarti šį žodį, kalbėti apie tai, pripažinti, kad tai problema, ir ieškoti sprendimų, yra svarbus pirmasis žingsnis.

Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas iškėlė iniciatyvą įkurti Savižudybių prevencijos parlamentinę komisiją. Tokį siūlymą jis pateikė remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės, kurioje tokia komisija įsteigta, pavyzdžiu. Tai būtų parlamentinės kontrolės komisija, kuri tikrintų, nagrinėtų ir prižiūrėtų, kaip užtikrinama savižudybių prevencija visoje Lietuvoje.

Daug institucijų vienaip ar kitaip stengiasi užtikrinti saugią aplinką ir užsiimti savižudybių prevencija. Tai Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijos.

„Mes, politikai, visada sakome, kad ši tema svarbi, bet kai ateina laikas priimti konkrečius sprendimus, dažnai net bijome ištarti žodį „savižudybė“. Tai, kad Seimas aukščiausiu lygiu išdrįso ištarti šį žodį, kalbėti apie tai, pripažinti, kad tai problema, ir ieškoti sprendimų, yra svarbus pirmasis žingsnis“, – svarstė M. Majauskas.