Jungtinių Tautų sveikatos agentūra savo 75-ąją Pasaulio sveikatos asamblėją pradės sekmadienį po pietų, suburdama 194 šalis nares į pirmą didele dalimi nevirtualų susitikimą nuo COVID-19 atsiradimo 2019 metų pabaigoje.
Darbotvarkėje akcentuojama tebesitęsianti COVID-19 krizė ir tai, kaip ateityje užkirsti kelią kitoms pandemijoms.
Tačiau dėmesio centre tikriausiai atsidurs karas Ukrainoje ir priekaištai Rusijai dėl jos invazijos.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Asamblėjos metu pateiks rezoliuciją, kuria griežtai smerkiama Rusijos invazija, ypač daugiau kaip 200 jos atakų prieš Ukrainos sveikatos apsaugos sistemos objektus, įskaitant ligonines ir greitosios pagalbos automobilius.
Karas Ukrainoje daro sisteminį poveikį tarptautinėms organizacijoms.
Taip pat turi būti išreikštas nerimas dėl „sveikatos kritiškos padėties Ukrainoje“, akcentuoti sunkūs jos padariniai užsienyje, tarp jų – grūdų eksporto sutrikdymo poveikis, didinantis pasaulinę maisto saugumo krizę.
„Karas Ukrainoje daro sisteminį poveikį tarptautinėms organizacijoms“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos diplomatas. Jis atkreipė dėmesį į „reikšmingą laiką, [skiriamą] aiškinantis pasekmes sveikatai Ukrainoje, Europoje ir pasaulyje“.
Rusija dėl savo invazijos šalinama iš įvairių tarptautinių institucijų, tačiau Pasaulio sveikatos asamblėjoje tokių sankcijų nenumatoma.
„Nėra raginimų juos išmesti“, – AFP sakė vienas Vakarų diplomatas. Jis pripažino, kad pagal PSO taisykles galimos sankcijos yra „labai silpnos“.
Tuo metu Maskva kategoriškai atmetė gandus, kad rusai planuoja trauktis iš PSO, ir penktadienį socialiniame tinkle „Twitter“ tvirtino, kad tokios kalbos „paprasčiausiai nėra teisingos“.
Antroji kadencija
Tačiau karas – toli gražu ne vienintelis šios savaitės darbotvarkės klausimas.
Be kita ko, tikimasi, kad asamblėja į PSO vadovo postą antrai penkerių metų kadencijai vėl išrinks Tedrosą Adhanomą Ghebreyesusą (Tedrosą Adhanomą Gebrejesusą).
Pirmoji jo kadencija buvo nerami, nes jam teko padėti vadovauti pasauliniam atsakui į pandemiją ir dorotis su įvairiomis kitomis krizėmis, įskaitant seksualinio išnaudojimo skandalą, susijusį su PSO darbuotojais Kongo Demokratinėje Respublikoje.
Tačiau nors buvęs Etiopijos sveikatos apsaugos ministras gavo nemažai kritikos, jis sulaukė plataus palaikymo ir neturi varžovų, o tai jam garantuoja antrąją kadenciją PSO vadovo poste.
Iššūkių netrūks, nes vis dar siaučia COVID-19 pandemija, o norint išvengti panašių grėsmių ateityje, reikia esminių visos pasaulinės sveikatos sistemos reformų.
Be to, jau kyla naujų grėsmių, įskaitant paslaptingos kilmės hepatitą, kuriuo daugelyje šalių serga vaikai, ir augantį beždžionių raupų atvejų skaičių toli nuo Centrinės ir Vakarų Afrikos, kur ši liga paprastai paplitusi.
Biudžeto reforma
Viena iš svarbiausių svarstomų reformų yra susijusi su PSO biudžetu. Tikimasi, kad šalys pritars planui padidinti saugų ir lankstų finansavimą, kad organizacija galėtų greitai reaguoti į pasaulines grėsmes sveikatai.
Dvejų metų PSO biudžetas 2020–2021 metams sudarė 5,8 mlrd. JAV dolerių (5,5 mlrd. eurų), tačiau tik 16 proc. šios sumos sudarė įprasti narystės mokesčiai.
Likusią dalį sudarė savanoriški įnašai, kuriuos šalys daugiausia skiria konkretiems projektams.
Numatoma per beveik dešimtmetį palaipsniui padidinti narystės mokesčių dalį iki 50 proc., o iš PSO tikimasi, kad ji įgyvendins daugybę reformų, įskaitant skaidresnį jos finansavimą ir įdarbinimą.
„PSO bus svarbu greitai įgyvendinti reformas“, – sakė JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų Ženevoje Bathsheba Nell Crocker (Batšeba Nel Kroker).
Pernelyg lėtai
COVID-19 pandemija atskleidė didelius pasaulinės sveikatos sistemos trūkumus, o šalys praėjusiais metais sutarė, kad reikia daugybės pokyčių, kad pasaulis būtų geriau pasirengęs atremti būsimas pandemijų grėsmes.
Svarstomi Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių – teisiškai privalomų tarptautinių teisės aktų, kuriais reglamentuojama, kaip šalys reaguoja į ūmius pavojus visuomenės sveikatai, – pakeitimai.
Be to, vyksta derybos dėl naujos „teisinės priemonės“ – galbūt sutarties, kuria siekiama supaprastinti pasaulinį požiūrį į pasirengimą pandemijoms ir reagavimą į jas.
Tačiau ekspertai įspėja, kad reformavimo procesas vyksta pernelyg lėtai.
Buvusi Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Helen Clark (Helen Klark), kuri buvo viena iš pasirengimo pandemijai ir reagavimo ekspertų grupės pirmininkių, įspėjo žurnalistus, kad kol kas pokyčių mažai.
„Esant dabartiniam tempui, iki veiksmingos sistemos liko dar daug metų, nors pandemijos grėsmė gali kilti bet kuriuo metu“, – teigė ji.
