Ataskaitoje nurodoma, kad šis rodiklis yra penkis kartus didesnis nei tarp visų Europos gyventojų.

„Sveikatos priežiūros darbuotojų psichikos sveikatos krizė yra ir sveikatos saugumo krizė, kelianti grėsmę mūsų sveikatos priežiūros sistemų vientisumui“, – pareiškime teigė PSO Europos skyriaus direktorius Hansas Kluge.

„Daugiau nei vienas iš dešimties yra galvojęs nusižudyti ar susižaloti. Tai nepriimtina našta tiems, kurie mumis rūpinasi“, – sakė jis.

Ataskaitoje teigiama, kad gydytojai ir slaugytojai, kurie patiria smurtą, nuolat dirba ilgai ir pamainomis (ypač naktį), daug dažniau serga depresija ir nerimu bei galvoja apie savižudybę.

Be to, lyginant su bendra populiacija, savižudiškų minčių jiems kyla dukart dažniau.

Ataskaitoje teigiama, kad slaugytojos ir gydytojos moterys dažniau kenčia nuo depresijos ir nerimo, o gydytojai vyrai dažniau tampa priklausomi nuo alkoholio.

Didžiausias depresijos lygis užfiksuotas tarp Latvijos ir Lenkijos sveikatos priežiūros darbuotojų – ją patiriantys nurodė beveik pusė respondentų.

Šalys, kuriose užfiksuotas mažiausias depresijos lygis, yra Danija ir Islandija (apie 15 proc. respondentų).

Be to, tyrimas, kurio metu buvo išanalizuota 90 tūkst. atsakymų, gautų iš 27 Europos Sąjungos šalių, taip pat Islandijos ir Norvegijos sveikatos priežiūros darbuotojų, atskleidė, kad trečdalis gydytojų ir slaugytojų per praėjusius metus darbe susidūrė su patyčiomis arba grasinimais smurtu.

Dešimt procentų respondentų sakė patyrę fizinį smurtą ir (arba) seksualinį priekabiavimą.

Ataskaitoje teigiama, kad vienas iš keturių gydytojų dirbo daugiau nei 50 valandų per savaitę.

Ataskaitoje nurodoma, kad daugiau nei 30 proc. gydytojų ir ketvirtadalis slaugytojų dirba pagal laikinąsias darbo sutartis, „o tai labai susiję su padidėjusiu nerimu dėl darbo vietos saugumo“.

Joje raginama visiškai netoleruoti smurto ir priekabiavimo sveikatos priežiūros įstaigose, keisti viršvalandžių ir ilgų darbo valandų kultūrą ir užtikrinti sveikatos priežiūros specialistams galimybę naudotis psichikos sveikatos paslaugomis.

Ataskaitoje teigiama, kad visoje Europoje egzistuojantis sveikatos priežiūros personalo trūkumas reiškia, jog šias priemones reikia priimti kuo skubiau.

„Kadangi iki 2030 m. Europoje trūks beveik milijono sveikatos priežiūros darbuotojų, negalime sau leisti prarasti jų dėl perdegimo, nevilties ar smurto“, – teigė H. Kluge.