Daugiau šia tema LNK Žinioms kalbėjo atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

– Manau, kad ramūs laikai, iš esmės, nebeegzistuoja. „Zapad“ pratybų scenarijai nesikeičia jau daug metų – ir šį kartą scenarijus bus nukreiptas konfrontacijai su Vakarais, tai yra į mus. Bus imituojami, žaidžiami įvairūs kariniai žaidimai, būtent orientuoti į smūgius Baltijos valstybėms, Lenkijai. Pagal visą nusistovėjusią tvarką, jeigu tokio pobūdžio pratybas organizuoja viena pusė, analogiškas pratybas turi organizuoti ir kita pusė, tai yra mes, Vakarai. Tam, kad atsvertume ir eliminuotume netikėtumo efektą, jeigu jie per „Zapad“ pratybas vienaip ar kitaip po pratybų skėčiu suburia tam tikro dydžio kontingentą, kurį galima labai greitai mobilizuoti ir pradėti vykdyti netgi karines operacijas prieš NATO valstybes, įskaitant ir mus.

LNK stop kadras.

– Yra kalbama apie 13 tūkst. karių. Pažymima tai, kad Baltarusija yra absoliučiai Rusijos įtakoje. Rusai gali naudotis bet kuriais baltarusių poligonais, o tai esą apsunkina žvalgybos užduotį pamatyti, kaip tos pajėgos iš tikrųjų artėja. Kokio dydžio tai iššūkis NATO žvalgybai?

– Žvalgybai iššūkių yra visada. Kaip taisyklė, Rusija niekada neatskleidžia tikro karių skaičiaus. Jis būna arba padidintas, dabar nežinau, reikia žiūrėti. Verifikatorių laikai pasibaigė, kada buvo šioks toks pasitikėjimas, kai į pratybas buvo kviečiami NATO valstybių atstovai. To nebėra seniai, tad yra nulis pasitikėjimo. Galime tik sakyti, kiek bus karių, bet turimais žvalgybos pajėgumais ganėtinai galima tiksliai nustatyti realų karių skaičių. Yra matomas ir technikos judėjimas – kiek panaudojama kareivinių, kiek statoma papildomų lauko palapinių. Visa tai yra skaičiuojama. Noriu pabrėžti – NATO irgi panašiu metu planuoja dideles pratybas tam, kad tai būtų atsvara, jog būtų eliminuotas netikėtumo efektas, kai gali netikėtai užpulti.

– Kai prasidėjo plataus masto invazija Ukrainoje, „Zapad“ pratybos nevyko dėl savaime suprantamų priežasčių – rusai neturėjo personalo tam. Dabar matome, kad jie tas pratybas daro, nors karas tęsiasi. Ką tai mums gali signalizuoti? Ar tai labiau parodomoji akcija, kad žiūrėkite, net ir kariaudami galime padaryti, ar iš tikrųjų rusai pradeda vėl pildyti savo ir ginkluotės atsargas, ir personalo?

– Manyčiau, kad galbūt jie ir bando tą daryti. Yra ženklų, kad prie Suomijos, Rusijos pusėje, atsiranda kareivinių fragmentai, pildomos aikštelės, pastatyti sraigtasparniai. Tai nėra milžiniški kiekiai, bet suomiai į tai žiūri labai rimtai. Aišku, kad Rusijai karas su Ukraina kainuoja be galo daug ir reikalauja labai daug resursų. Jeigu nori turėti kažkokį progresą fronto linijoje – to progreso beveik nėra, bet bent jau išlaikyti iniciatyvą – turi sutelkti ten viską, ką turi. Labai abejoju, ar jie sugebės mobilizuoti tuos pajėgius vienetus, bet nemanau, kad tai bus labai skaitlinga, ir greičiausiai tai – noras parodyti, kad esame nenugalimi. Putinas tuo tiki ir bando įtikinti Vakarus, kad jų jėgos ir galimybės neišsenkamos, kas, suprantama, neįmanomi dalykai. Vakarai kartais tuo tiki ir, matyt, tos pratybos yra vienas iš spaudimo būdų parodyti dar kartą, kokia Rusija yra galinga. Neatmetu tam tikrų provokacijų galimybės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Incidentų, apie kuriuos buvo kalbama. Kaip turėtume reaguoti – ar susirūpinę kaip Briuselis, ar kietai kaip Suomija?

– Manyčiau, susirūpinimo laikas yra pasibaigęs. Susirūpinimas, kaip Briuselyje, matome, kad tai absoliučiai neveikia ir reikia konkrečių žingsnių. Tikėkimės, kad į pratybas, kurias organizuos NATO valstybės, bus atsižvelgta ir pasiruošta. Aišku, mūsų valstybė turi pasiruošti, kadangi esame pasienyje, tos pratybos gali būti visiškai šalia mūsų – ir Gožos poligonas gali būti naudojamas, kuris šalia Druskininkų, ir kitos vietovės, ir Lenkija. Turi būti labai glaudi koordinacija su Lenkijos valstybe, paruoštas pasienio personalas, taip pat pasienio sustiprinimo procedūros ir paruošti rezervai.

– Gynybos štabo viršininkas Remigijus Baltrėnas sako, kad didžiausios grėsmės ateina ir iš Rusijos, ir Baltarusijos. Būtent ten turėtų atsirasti nauji poligonai – arba vienas didelis, arba du mažesni. Ar jūs irgi matytumėte tas vietas poligonams tinkamas? Kas geriau – ar vienas didelis, ar du mažesni?

– Absoliučiai manyčiau, kad būtų geriau du mažesni ir vienas didelis kartu sudėjus. Turime 600 km ilgio sieną, žinant, kad yra ir didelis Gožos poligonas, kur šaudo artilerija, tankai. Mes toje vietoje nieko neturime – kai neturime poligono, negalime sutelkti ir ruošti kontingento. Logiška, labai racionali alternatyva – kaip atgrasyti priešą, turint tokio pačio dydžio poligonus kaip ir jie.