Didžiosios Britanijos aukštojo teismo teisėja pareiškė, kad Čelsio futbolo klubo savininkas Romanas Abramovičius galėjo naudotis „privilegijuota prieiga“ prie Rusijos prezidento Vladimiro Putino, tačiau neturėjo jam reikšmingos įtakos.

Teisėja Elizabeth Gloster sakė, kad Rusijos milijardierius palaikė „labai gerus santykius“ su prezidentu, tačiau jo padėtis nebuvo tokia, kad verslininkas galėtų „manipuliuoti“ šalies vadovu.

Teisėja paskelbė šią nutartį, praeitą mėnesį atmetusi Rusijos oligarcho Boriso Berezovskio ieškinį prieš savo tėvynainį po keturis mėnesius trukusio bylos nagrinėjimo.

B. Berezovskis kaltino R. Abramovičių šantažavus, išdavus pasitikėjimą ir pažeidus sutarties sąlygas, tvirtindamas kad Čelsio klubo savininkas baugindamas privertė jį parduoti Rusijos naftos bendrovės „Sibneft“ akcijas.

Tačiau E. Gloster, priėmusi R. Abramovičiui palankią nutartį, pripažino, kad B. Berezovskis yra „akivaizdžiai nepatikimas liudininkas“.

Trečiadienį paskelbtame visame nutarties tekste sakoma: "Iš įrodymų buvo aišku, kad dalykine prasme ponas Abramovičius palaikė labai gerus santykius su prezidentu Putinu ir kitais, turinčiais galią Kremliuje.

„Taip pat aišku, kad ponas Abramovičius turėjo privilegijuotą prieigą prie prezidento Putino ta prasme, kad galėjo rengti susitikimus ir aptarinėti su juo reikalus“, - pridūrė teisėja.
Tačiau ji pažymėjo, kad magnatas neužėmė tokios padėties, kad galėtų „tampyti prezidentą už virvelių“.

„Nėra įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad ponas Abramovičiaus padėtis leido jam manipuliuoti ar daryti kitokią įtaką prezidentui Putinui arba jo administracijos pareigūnams, išnaudojant jų įgaliojimus tokiu būdu, kuris leistų ponui Abramovičiui pasiekti savų komercinių tikslų, - rašo E.Gloster. - Esu pasiruošusi daryti prielaidą, jog kai kada prezidentas Putinas galėjo atsižvelgti į jo požiūrį priimdamas sprendimus, tačiau teiginys, kad ponas Abramovičius dėl savo padėties galėjo tampyti prezidentą už virvelių, paprasčiausiai nekyla iš įrodymų.“

Teisėja vadino R. Abramovičių sakančiu tiesą ir iš esmės patikimu liudininku, kuris pateikė „atsargius ir apgalvotus atsakymus“ per kryžminę apklausą.

Tuo tarpu B. Berezovskis įvardijamas kaip „nedarantis įspūdžio ir aiškiai nepatikimas liudininkas, laikantis tiesą laikina, lanksčia koncepcija, kurią galima keisti, kad ji atitiktų jo dabartinius tikslus“.

Kai kada jo parodymai būdavo „sąmoningai nenuoširdūs“, o kitais atvejais atrodydavo, kad jis „kuria įrodymus proceso metu“, pažymėjo teisėja.

„Kai kuriais kitais atvejais man susidarydavo įspūdis, kad jis nebūtinai elgiasi sąmoningai nenuoširdžiai, tačiau apgaudinėja save, kad patikėtų savąja įvykių versija“, - pridūrė ji.