Turkiją, delsiančią pritarti Švedijos ir Suomijos narystei Vakarų kariniame aljanse, įsiutino kelios demonstracijos Stokholme, kurias surengė aktyvistai, sudeginę Koraną prie Turkijos ambasados ir pakabinę R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę. Šalis neribotam laikui atidėjo svarbų susitikimą Briuselyje, kuriame turėjo būti aptartas abiejų Šiaurės šalių įstojimas į NATO.

„Švedija, net nesivargink! Kol leisite deginti ir plėšyti mano šventąją knygą, Koraną, ir darysite tai kartu su savo saugumo pajėgomis, mes nesakysime „taip“ jūsų stojimui į NATO“, – sakė R. T. Erdoganas savo valdančiosios partijos įstatymų leidėjams.

Švedijos vyriausybės pareigūnai atsiribojo nuo protestų, taip pat ir nuo kraštutinių dešiniųjų prieš islamą nusistačiusio aktyvisto, kuris Stokholme ir Danijos sostinėje Kopenhagoje sudegino Korano kopijas, bet tuo pat metu pabrėžė, kad demonstracijas saugo žodžio laisvė.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) antradienį pasmerkė demonstracijas surengusius aktyvistus ir pavadino juos „naudingais idiotais“ užsienio jėgoms, norinčioms pakenkti Skandinavijos šalies siekiui įstoti į NATO.

„Matėme, kaip užsienio veikėjai, net valstybiniai veikėjai, pasinaudojo šiomis apraiškomis, kad pakurstytų situaciją, kuri tiesiogiai kenkia Švedijos saugumui“, – Stokholme žurnalistams sakė U. Kristerssonas, neįvardydamas šalių.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija ir kaimyninė Suomija atsisakė dešimtmečius trukusios neprisijungimo prie karinių aljansų politikos ir pateikė prašymą įstoti į NATO. Visos NATO narės, išskyrus Turkiją ir Vengriją, jau ratifikavo šių šalių narystę, tačiau reikia vienbalsio pritarimo.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlus) anksčiau trečiadienį sakė, kad Ankara turi mažiau problemų dėl Suomijos narystės NATO nei dėl kaimyninės Švedijos. Tačiau jis pabrėžė, kad karinis aljansas turi nuspręsti, ar priimti tik vieną šalį, ar abi Šiaurės šalis kartu – ką abi valstybės yra įsipareigojusios daryti.

Jei NATO nutartų atskirai spręsti Šiaurės šalių kaimynių narystės klausimus, Turkija „žinoma, persvarstys Suomijos narystės (ratifikavimą) atskirai ir, galiu pasakyti, palankiau“, sakė M. Cavusoglu per bendrą spaudos konferenciją su kolega iš Estijos Taline. Jis nenurodė termino.

R. T. Erdoganas taip pat pakartojo, kad Turkija Suomijos narystę vertina palankiai.

„Tačiau nuomonė nėra teigiama apie Švediją, tai turėtų būti žinoma“, – sakė R. T. Erdoganas.

Vengrija peikia Švedijos „kvailumą“

Vengrija antradienį apkaltino Švediją „kvailumu“ dėl incidento Stokholme, paskatinusio Turkiją sustabdyti derybas dėl šios Skandinavijos šalies ir jos kaimynės Suomijos stojimo į NATO.

Turkija ir Vengrija tebėra vienintelės 30 valstybių turinčio Vakarų gynybos aljanso narės, neratifikavusios Stokholmo ir Helsinkio paraiškų dėl narystės.

Tačiau Švedijos policijos sprendimas leisti surengti protestą, kurio metu kraštutinių dešiniųjų politikas prie Turkijos ambasados Stokholme sudegino Korano kopiją, Ankaroje sukėlė pasipiktinimą.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) Budapešte įvykusioje bendroje spaudos konferencijoje su turkų kolega Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlumi) pareiškė, kad šventos kito tikėjimo knygos deginimas yra nepriimtinas.

Tvirtinimas, jog šiam veiksmui taikoma „žodžio laisvės“ apsauga, buvo „kvailystė“, pridūrė jis, turėdamas omenyje Švedijos premjero pareiškimą po incidento.

„Jei šalis nori įstoti į NATO ir siekia užsitikrinti Turkijos paramą, galbūt ji turėtų elgtis šiek tiek atsargiau“, – sakė P. Szijjarto.