Reakcija į Rusijos grėsmę: NATO keičia karinę strategiją

  • Teksto dydis:

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nurodė, kad Aljansas pirmąkart per kelis pastaruosius dešimtmečius keičia savo karinę strategiją, reaguodama į didėjančią Rusijos branduolinę grėsmę.

„Mūsų kariniai ekspertai šią savaitę priėmė naują Aljanso karinę strategiją“, – sakoma šeštadienį paskelbtame J. Stoltenbergo interviu Vokietijos savaitraščiui „Welt am Sonntag“.

NATO vadovas pabrėžė, jog tokiu žingsniu siekiama užtikrinti, kad blokas „būtų visiškai pasiruošęs gynybai ir užtikrintų stabilumą ateityje“.

Pasak J. Stoltenbergo, nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, o šios šalies rytuose prasidėjo konfliktas tarp Kijevo vyriausybės ir Maskvos remiamų separatistų, susiklostė „nauja padėtis saugumo srityje“, o Europos rytuose ir pietuose iškilo naujų iššūkių.

„Tam kartais reikia naujų karinių koncepcijų“, – pridūrė jis.

J. Stoltenbergas pažymėjo, kad Aljanso stiprybę lemia „gebėjimas prireikus keistis“, ir pridūrė, kad naujosios NATO karinės strategijos esmė – gebėjimas „reikšmingai pagerinti mūsų karinius pajėgumus sudėtingais laikais“, o ne pastangos „įtikti JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

Balandį D. Trumpas sakė norįs, kad NATO narės gynybai skirtų bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Tokiu būdu jis sušvelnino pernai NATO šalių lyderiams išsakytą poziciją, kad išlaidos gynybai turėtų padidintos iki 4 proc. BVP. Tąsyk jis kaip pavyzdį pateikė Jungtines Valstijas, gynybos reikmėms skiriančias 4,3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Tuo tarpu per ketvirtadienį Londone vykusią Aljanso kibernetinio saugumo konferenciją J. Stoltenbergas sakė pareigūnams, kad kibernetinių atakų prieš bloką atveju NATO nedvejodama atsakytų visomis būtinomis priemonėmis.

Jis pabrėžė, kad NATO pareigūnai susitarė, kad potencialios kibernetinės atakos gali būti pakankamas pagrindas imtis atsako pagal Šiaurės Atlantos sutarties 5-ąjį straipsnį, numatantį bloko narių kolektyvinę gynybą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunas

Kaunas portretas
Kauno diena tapo propogandinė,o todėl ,kad Kaunui vadovauja Matjošaitis.

Kęstas

Kęstas portretas
Kodėl Trumpas ir jo pasekėjai laimi visame opasaulyje? Ką tik Trumpo pasekėjas Modi laimėjo rinkimus didžiausioje pasaulio demokratijoje - Indijoje. Kodėl? "Bendras dalykas čia nėra tik dešiniojo sparno populizmas. Svarbiausia yra rinkėjų daugumos panieka ideologijai, kuri stato kitus aukščiau už mus: imigrantus aukščiau už lietuvius; visuotinį ar tarpvalstybinį interesą virš nacionalinio ar vietinio intereso; tautines ar lytines mažumas virš daugumos; iškrypėlius virš normalių. Tai sukilimas prieš tuos žmones, kurie sako: mokėkite neatidėliotiną ir matomą kainą už ilgalaikį ir nematomą gėrį, ir prisidengdami tokia demagogija, ima valdžią ir turtus sau. Tai neapykanta tiems, kurie galvoja, kad gali apibrėžti tą gėrį, tikėdamiesi, kad kažkas mokės už tai.

Kęstas

Kęstas portretas
Kai praėjusiais metais Prancūzijoje prasidėjo protestai dėl Macrono bandymo padidinti degalų kainas vardan klimato pagerinimo, vienas protestuotojų gilets jaunes šūkis užfiksavo pagrindinį skundą: „Macronas yra susirūpinęs dėl pasaulio pabaigos“, - „o mums rūpi, ar turėsime už ką nusipirkti maisto mėnesio pabaigoje.“" Ateis šitoks supratimas ir į Lietuvą. Kova su rusais ir baltarusiais Lietuvoje baigsis. Vistiek pergalę švenčia tik stori ministrai, stori generolai, iškrypėliai Landsbergiai ir kiti valgytojai su auksiniais šaukštais. Prasidės ir Lietuvoje daugumos kova už galimybę pavalgyti mėnesio pabaigoje. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių