Ūkininkui Christianui Schridde'ui šie metai tikrai nelengvi. Net krautuvas nedirba taip, kaip turėtų.
„Taip atsitinka, kai bandai pasirodyti“, – teigė ūkininkas.
Net ir nepaisant tikrai gero derliaus, verslas su jo bulvėmis, švelniai tariant, nesigavo.
„Teko dalį savo bulvių utilizuoti biodujų jėgainėje, nes niekas jų nenorėjo“, – pabrėžė Ch. Schridde.
Dabar, kai daugelio dalykų trūksta ir viskas brangu, tai skamba beveik kaip gera žinia: vokiečiai gali pasikliauti savo kultiniu augalu, bet tai būtų per daug paprasta.
„Pats bandžiau, skambinau savo pardavėjui ir sakiau: atsiųskite man sunkvežimius, aš juos pripildysiu, o jūs galėsite bulves išsivežti. Jie nenorėjo bulvių net už dyką“, – nurodė ūkininkas.
Šiais metais ūkininkas surinko 2 tūkstančius tonų bulvių. Penktadalį šio derliaus, arba 400 tonų, jis nuvežė į biodujų jėgainę, kad bent jau iš jų pagamintų energiją. Nuostolis – apie 50 tūkstančių eurų. Pastaraisiais metais bulvių kainos kilo ir nemažai ūkininkų panoro iš to užsidirbti, bet dabar, dėl perprodukcijos, didmenininkai nebenori daugiau pirkti.
„Manome, kad, atsižvelgiant į poreikius, bulvių yra apie dešimt procentų per daug. Tai daugiau, nei įprastai galima parduoti. Tuo pačiu metu matome, kad sumažėjo ir eksportas į užsienį. Tai ir lemia dabartinį bulvių perteklių“, – kalbėjo Žemutinės Saksonijos žemės prezidentas Holgeris Henniesas.
Taigi šiais metais ne viskas, kas žiba, yra auksas. Daugelis ūkininkų likusiomis bulvėmis šeria savo gyvuliams arba net palieka jas žemėje, nors tai gali pridaryti problemų dėl virusų ir grybelinių ligų. Kita vertus, ūkininkai mano, kad Vokietijos parduotuvėse galėtų būti daug daugiau vietinių bulvių.
„Galiu tik pasakyti: kai Vokietijos prekybos centre randu ar matau bulves iš Egipto, mane tai labai nervina. Sunku suprasti, kodėl taip yra“, – šnekėjo ūkininkas.
Ypač todėl, kad galutiniams pirkėjams bulvių kainos visai nesumažėjo.
„Jei ūkininkas neturi sudaręs sutarčių, jis gauna tik 5–6 eurus už šimtą kilogramų. Kita vertus, prekybos centruose matome bent dešimt kartų didesnę kainą, nei gauna ūkininkas“, – tvirtino Žemutinės Saksonijos žemės ūkio rūmų atstovas Albertas Hortmannas-Scholtenas.
Taigi ūkininkas kitais metais bandys ieškoti alternatyvų bulvėms.
„Nusprendžiau, kad kitais metais auginsiu perpus mažiau bulvių ir tikiuosi, kad mano kolegos padarys tą patį, kad rinka vėl stabilizuotųsi“, – sakė ūkininkas.
Taip jis tikisi išvengti nuostolių, kad nereikėtų išvis uždaryti savo verslo.
(be temos)